Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkas Virgilijus Valančius sulaukė elektroninio laiško iš Panevėžio.
Jo autoriai skundėsi negavę jiems priteistų 60 tūkst. litų. „Antstolis sustabdė pinigų išmokėjimą, nes advokatė Jūratė Valančiūtė jį šantažavo, kad jis neteks darbo, – rašė nepažįstamieji. – Ji rėmėsi giminystės ryšiais su Jumis”.
„Tai – juokingai įdomi versija dėl to mano spaudimo”, – antstolis Algis Balsevičius ne iš karto rado žodžių apibūdinti situaciją. Jis neslėpė, kad dėl šios istorijos „nebeturi kada dirbti”. Daugiausia laiko atima aiškinimasis dėl išieškotojų Masiokų skundų. Atsitiktinai sutampanti teisėjo ir advokatės pavardė tapo pretekstu skundų ir tikrinimų karuselei.
Kas šantažavo antstolį?
Spalio 25 dieną aptiktas elektroninis laiškas Valančių nustebino. „Sveiki, mes dvejus metus bylinėjamės su savo darbdave UAB „Kelio restoranai” generaline direktore Dalia Kuklieriene. Bylą laimėjome tiek apylinkės, tiek ir apygardos teismuose. Už priverstinės pravaikštos laiką mums buvo priteistas per 60 tūkst. litų atlyginimas, – rašė Indra ir Mariumi Masiokais prisistatę asmenys. – Tačiau mums priklausančių pinigų išieškojimas spalio 20 dieną buvo sustabdytas”.
Pasak autorių, antstolis Algis Balsevičius jiems nepervedė pinigų, nors jų turėjo. Sustabdyti pinigų išmokėjimą galima tik remiantis teismo sprendimu.
„Antstolis privalėjo sulaukti žinios iš teismo, kad toks skundas priimtas nagrinėti teisme, o ne remdamasis intuicija stabdyti mums priklausančius pinigus, nors dabar jau visiškai aiškūs tokie sustabdymo motyvai, – dėstė autoriai. – Nors antstolis mums sakė, kad bet kuriuo atveju pinigus išmokės, bet jis mus apgavo”.
Išieškotojams atrodė, kad dėl visko kalta Kuklierienės advokatė Jūratė Valančiūtė, dirbanti Vilniaus 1-ojoje advokatų kontoroje. „Advokatė jį (antstolį – red.) šantažavo, kad jis neteks darbo, – rašoma elektroniniame laiške. – Apie advokatės šantažą mums papasakojo pats antstolis Algis Balsevičius savo kontoroje”. Kad laiškas skambėtų įtikimiau, autoriai pridūrė, jog tai „liudytų garso bei vaizdo įrašai, daromi antstolio darbo vietoje”.
„Antstolis mums pasakė, kad atsakovės advokatė Jūratė Valančiūtė grasino jam, kad jis nebedirbs šio darbo, be to, ji rėmėsi giminystės ryšiais su Jumis, gerbimas Virgilijau Valančiau, – išdėstė išieškotojai. – Kitą dieną antstolis pinigų pervedimą sustabdė, buvo išsigandęs, sutrikęs, lyg visiškai kitas žmogus”.
Jei antstolis būtų išmokėjęs Masiokams priteistus pinigus spalio 11 dieną, pasak laiško autorių, „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų nespėjęs to sustabdyti!”
„Lietuvos žinių” kalbintas antstolis patvirtino pinigų išieškotojams nepervedęs. Jis spalio 21 ar 22 dieną gavo teismo dokumentus sustabdyti pervedimą. Tai esanti įprasta ir išieškojimo praktikoje dažnai pasitaikanti situacija.
Teisėjas apstulbo
Trys magiški žodžiai – pinigai, šantažas, teisėjas – įsuko verpetą.
Pirmasis susirūpino Valančius. LVAT pirmininkas ne kartą buvo patekęs kolegų iš Teismų tarybos nemalonėn už tai, kad viešai ar taryboje kritikuodavo tuometinio tarybos pirmininko poziciją.
„Nežinojau, ką manyti, – LŽ pasiteiravus apie gautą laišką sakė Valančius. – Pirma, nepažinojau ir nepažįstu advokatės Valančiūtės. Antra, neprisimenu, kad būčiau turėjęs tokio amžiaus giminaitę teisininkę”.
Įtarė pasinaudojus
Masiokai Valančiaus nekaltino. „Mes dar nesame gavę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo motyvų, kurie tikrai turėtų būti labai rimti, kad būtų nutarta pinigų išmokėjimo sustabdymą priimti darbo byloje, besitęsiančioje jau 2 metus, – baigė laišką panevėžiečiai. – Arba tai būtų tas pats Jūratės Valančiūtės naudojimasis tariamais ar netariamais giminystės ryšiais… Žinant Jūsų autoritetą visuomenėje, Jūsų nuveiktus darbus, manome, kad Jūs, kaip ir mes, šioje situacijoje tapote auka, buvo pasinaudota Jūsų autoritetu Jums net nežinant”.
Labiausiai rūpi teisėjui
Teisėjų profesinė etika draudžia kištis į kitų teismų darbą. Todėl 60 tūkst. litų siekiantys gauti panevėžiečiai LVAT pirmininko laiško galėjo nesulaukti.
Tačiau Masiokus pasiekė elektroninė LVAT pirmininko žinutė. Valančius pasiūlė: „jei advokatas elgiasi neetiškai, jo elgesį įvertinti Lietuvos advokatūros savivaldos institucijai”. Taigi asmenys, susidūrę su nederamu advokatų elgesiu, turėtų nedelsdami ten ir kreiptis.
Nieko ypatinga
LŽ žurnalistės skambutis nenustebino Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Rimo Andrikio. Jis prisiminė gavęs pareiškėjų Masiokų skundą.
Kaip tarybos pirmininkas vertina šią situacija? „Nieko ypatinga: šimtais, tūkstančiais atvejų būna sustabdomas pinigų išmokėjimas… Kiek žinau, advokatė teisėjui Valančiui – ne giminė”.
Ar taryba domėjosi profesinės etikos dalykais? „Kasmet gauname po 200 skundų dėl neetiško advokatų elgesio. Skundai svarstomi. Tie, kurie iš tiesų prasilenkia su etikos normomis, daugiau nedirba, – neabejojo Andrikis. – Bet taip įvyksta, jei pareiškėjai neetišką advokato elgesį įrodo”.
Priminėme: skundo autoriai teigia, jog antstolis turi vaizdo įrašą…
„Kiek prisimenu aš, šie pareiškėjai labiau akcentavo faktą, jog sustabdytas pinigų išmokėjimas, o ne advokatės elgesį”, – paaiškino Andrikis. Jis prižadėjo klausimą spręsti, kai gaus Valančiūtės paaiškinimą.
Antstolis „nemato problemos”
Antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė neslėpė, kad antstoliams vis dažniau reikia pagalbos ar supratimo: atvejų, kai antstoliams skolininkai „daro spaudimą”, – apstu. Tačiau Panevėžio atvejis ne toks. „Kalbėjome su antstoliu, jam niekas nedarė spaudimo!” – teigė Petkauskaitė.
Teismo vykdytojas anaiptol nepriminė „išsigandusio ir spaudžiamo” herojaus. „Jeigu advokatė mane būtų spaudusi, aš to taip nepalikčiau! Puikiai žinau savo teises ir pareigas, – garantavo antstolis. – Juokingai įdomi versija dėl to mano spaudimo, nes aš nesileisčiau šantažuojamas”.
Kada ir kokiomis aplinkybėmis antstolis bendravo su Valančiūte? Vilnietė advokatė antstolio kontoroje apsilankė tik kartą – atlydėjo bendrovės direktorę (buvusią Masiokų darbdavę Kuklierienę – red.). Prieš tai su antstoliu kalbėjosi telefonu.
„Jos atvyko pasiteirauti, kokių priemonių imsiuosi išieškodamas pinigus… Joms viską paaiškinau, o tada buvau informuotas apie teismui paduotą skundą”, – sakė antstolis.
Kaip elgėsi advokatė? „Ji neužsiminė apie jokius jos ir teisėjo giminystės ryšius… Mintį dėl tos giminystės man „pakišo kiti žmonės”, – pasakojo antstolis. – Bendrovės direktorei paaiškinau, kad sustabdyti išieškojimą galima teismo sprendimu. O netrukus, spalio 21 ar 22 dieną, tokie teismo dokumentai buvo gauti”.
Balsevičius pripažino, kad šia istorija jau domėjosi televizija, Panevėžio spauda, Antstolių rūmai ir net Advokatų taryba. Antstolio nuomone, jis „dabar patiria spaudimą” ne iš advokatės, o „iš kitos pusės”.
„Dėl išieškotojų skundų turiu aiškintis žurnalistams ir tikrintojams, o kada dirbti?” – stebėjosi pašnekovas. Jis nepanoro atskleisti, ką mano apie Masiokus, parašiusius skundą. „Man jie yra išieškotojai. Kaip su išieškotojais ir bendrauju”, – sakė antstolis.
Laiškas iš nevilties
Išieškotojai Indrai Masiokienei situacija atrodė kitaip. Panevėžyje „Nemuno” kavinėje moteris įsidarbino prieš dvejus metus. Iš pradžių triūsė barmene, vėliau tapo vadybininke. Ten pat vadybininku dirbo jos vyras. Pašnekovės nuomone, ji dirbo gerai, tačiau vieną dieną savininkė pranešė apie neva padarytus trūkumus. Indra mano, kad darbdaviai panašiai elgdavosi ir su kitomis darbuotojomis.
Indra nesijautė kalta ir nesutiko išeiti „pačiai prašant”… Sutuoktiniai buvo atleisti iš darbo neteisėtai. Taip nusprendė dviejų pakopų teismai.
Spalio 4 dieną Masiokai atvyko pas antstolį pasiteirauti, kada jiems perves iš darbdavės išieškotus pinigus. Pasak Indros, sutarė, kad spalio 11-ąją pinigai pasieks sutuoktinių sąskaitą.
Atvykę kitą dieną jie antstolio „nepažino”. Indrai jis pasirodė sutrikęs ir išsigandęs. Antstolis išieškotojai aiškinęs, kad „kitos pusės reakcija buvo audringa”. Darbdavės advokatė klaususi, ar antstolis nežino apie teismui įteiktą skundą, minėjusi giminystės ryšius. Kokius?
„Iš antstolio supratau, kad su teisėju Valančiumi, – sakė pašnekovė. – Todėl teisėjui, kaip sąžiningam žmogui, iš nevilties parašėme laišką”.
Pasak Indros, darbdavės skundas teisme įregistruotas spalio 12 dieną. Kas, jei ne baimė, antstoliui sutrukdė nuo spalio 4 iki 12 pervesti pinigus, svarstė moteris. Beje, Indros darbdavė antstolį neva padavė į teismą ir dėl neteisingai apskaičiuoto daugiau nei 100 litų mokesčio.
Advokatė nustebo
Vilnietė advokatė Jūratė Valančiūtė nustebo išgirdusi apie savo ir teisėjo giminystę. „Nesame giminės, tik esu girdėjusi, kad teisėjas lyg ir turi pusseserę Jūratę, – sakė advokatė. – Matyt, man reikės gerai pagalvoti, kaip atsiprašyti visų gerbiamo teisėjo už tai, kad jam buvo mesti tokie neteisingi įtarimai”.
Valančiūtė tvirtino niekada, jokiomis aplinkybėmis nešantažavusi antstolio ar kitų asmenų ir nesigyrusi jokiomis garsiomis pažintimis. Ji taip pat neminėjusi teisėjo Valančiaus pavardės. Advokatei nesmagu, kad naudojantis jos pavarde mestas šešėlis žinomam teisėjui.
Kalbėdamasi su antstoliu advokatė tik minėjo, jog su skundu kreiptasi į Aukščiausiąjį Teismą, todėl nederėtų išieškoti pinigų, kol byla nebus išnagrinėta. Pašnekovei atrodė nesuvokiama, kokia prasmė kažką gąsdinti administracinio teismo teisėju, jei darbo byla nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
LVAT pirmininkas neseniai pats kreipėsi į Advokatų tarybą. „Paprašiau išsiaiškinti, ar advokatė iš tiesų ką nors šantažavo ir naudojo mano pavardę, – neslėpė Valančius. – Jeigu paaiškėtų, kad ji užsiima nederamais dalykais, reikėtų nubausti. Ir dar griežčiau, jei tai iš tikrųjų būtų mano giminaitė”.