Daugumos Lietuvos miestų šilumos įmonės neturi lėšų investicijoms, veikia neefektyviai ir nėra pasirengusios galimoms avarijoms
Šalies šilumos tiekimo trasos dar daug kur nemodernizuotos, todėl specialistai įspėja būti pasirengusiems tokio masto avarijai, kokia praėjusią žiemą ištiko Telšius, kai dėl užšalusių vamzdžių be šilumos liko 13 tūkst. gyventojų.
Šiluminių trasų vamzdžiai trūkinėja dėl blogos jų būklės, kadangi miestuose dalis vamzdynų nutiesti dar prieš 40 metų. Pasak šilumos ūkio specialistų, nors avarijų fiksuojama nedaug, tačiau joms reikėtų ruoštis iš anksto ir tam negailėti pinigų. Šį mėnesį Kauno magistralinėje šilumos trasoje įvykusi avarija tik priminė apie galimas žiemos grėsmes. Dėl avarijos šilumos tiekimas buvo nutrūkęs 60 daugiabučių gyvenamųjų namų.
Imasi priemonių
Jau yra atlikta studija, kurioje įvertintos kiekvienos savivaldybės šiluminės trasos bei pateikiamos rekomendacijos, kokių priemonių derėtų imtis siekiant išvengti avarijų. Studiją Ūkio ministerijos užsakymu atliko bendrovė „Termosistemų projektai”, joje išanalizuotos 94 centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Nustatyta, kad kiekvienoje savivaldybėje jų būklė labai skiriasi. Daugelyje šilumos įmonių įranga sena, vidutiniškai siekia 22,6 metų, o mažesniuose miesteliuose pagaminama energija beveik 3 kartus pranoksta jos realų poreikį. „Kokių priemonių bus imtasi, priklausys nuo savivaldybių ir įmonių, tiekiančių šilumą gyventojams”, – sako ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius Algimantas Zaremba.
Išeitis – biokuras
Pasak Ūkio ministerijos Elektros ir šilumos skyriaus vyriausiojo specialisto Petro Urbono, Telšiuose įvykusi avarija parodė, kad reikia išlaikyti rezervines katilines. Tačiau tai yra brangu.
„Anykščiuose veikia renovuota katilinė, ji yra pavyzdinė net ir užsienio šalių atstovams. Deja, kartais ir technika nuvilia. Problema – didėjančios kuro kainos. Įmonės nebegali kelti šilumos kainų ir skirti nemažų investicijų rezervinėms katilinėms išlaikyti”, – aiškina Urbonas. Jis sako, kad biokuro katilinės gali sumažinti šilumos kainą, kadangi 50 proc. šilumos kainos sudaro kuras. Kitąmet brangstant dujoms šiluma dujomis kūrenamose katilinėse dar pabrangs 13 procentų.
„Molėtuose veikia biokuro katilinė, todėl šildymas gyventojams šį sezoną nebrango, o štai Prienų gyventojai verkia dėl smarkiai pašokusių kainų”, – teigia Urbonas. Jis sako, kad šią problemą anksčiau ar vėliau reikės spręsti, tad šilumą tiekiančios įmonės turi galvoti apie biokurą, o bent dalį sutaupytų lėšų skirti trasoms renovuoti.
Reikia milijardų
Lietuvos ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas jau anksčiau yra apskaičiavęs, kad šiuo metu senesnių kaip 20 metų vamzdynų šalyje yra 5 tūkst. kilometrų. Norint juos pakeisti iki 2013 metų, reikia 1,4 mlrd. litų. Visam šilumos ūkiui atnaujinti reikia ne mažiau kaip 2,3 mlrd. litų.
Modernizuoti šilumos ūkį turėtų padėti ir ES struktūrinės paramos lėšos, tačiau kritikai sako, kad savivaldybės ES pinigus mieliau skiria kitoms reikmėms. Parlamentaras Algis Kašėta priekaištavo, kad savivaldybės, užuot investavusios į šilumos ūkį, randa lėšų sporto salių ir baseinų statybai.
Avarijos – dėl taupumo
„Vilniaus energijos” komercijos direktorius Rimantas Germanas sako, kad daugiausia šiluminių trasų avarijų įvyksta dėl taupumo.
„Vilnius ir kiti didieji miestai šiluminių trasų avarijų problemą yra išsprendę. Tai tinklų užžiedinimas, kuomet trūkus vienai trasai šiluma tiekiama iš kito galo ir gyventojai net neįtaria įvykus avariją”, – aiškina Germanas. Jis sako, kad tai nemažai kainuoja papildomai, todėl mažesni miesteliai taupo ir neužžiedina tinklų, neįrengia rezervinių šaltinių.
„Nesėdime sudėję rankų ir toliau ruošiamės galimoms grėsmėms. Šiuo metu mūsų užsakymu gaminamos kelios mobiliosios katilinės, tad avarijos atveju gyventojai neliks be šilumos”, – prižada Germanas. Anot jo, avarijų įvyksta nedaug, bet joms reikia iš anksto ruoštis. Jis priduria, kad kol kas bendrovė nesinaudoja jokiomis ES lėšomis ir į visus darbus bei įrenginius investuoja pati.