Prezidentui nepatinka istorijos vadovėliai

Šalies vadovas paragino pedagogus imtis daugiau asmeninės iniciatyvos aiškinant vaikams, kas vyko Lietuvoje pokario metais. Istorijos vadovėliuose pateikiamą informaciją jis vadino faktų mišraine.

Vakar dalyvaudamas Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje surengtame istorijos mokytojų seminare prezidentas Valdas Adamkus sukritikavo istorijos vadovėlius.

Autorių nekaltina

„Prieš atvažiuodamas peržvelgiau šešis istorijos vadovėlius, iš kurių mokomi šeštos-dvyliktos klasės vaikai, ir palyginau su tuo, kas man buvo dėstoma. Jei man tuo laiku būtų pateikta tokia medžiaga, kokia pateikiama šiandienos moksleiviams, kažin ar būčiau taip patriotiškai nusiteikęs, kaip esu dabar. Vadovėliuose pateikiama faktų mišrainė. Jei jau kalbame apie Lietuvos istoriją, tai jai ir turime skirti dėmesį, jei tai visuomenės istorija – tai ji turėtų būti dėstoma atskirose pamokose”, – kalbėjo prezidentas.

Jis pabrėžė nekaltinantis vadovėlių autorių, tik norintis, kad jaunimas nepamirštų skaudžių Lietuvos istorijos pamokų, ypač beveik dešimtmetį trukusio rezistencinio judėjimo, kai žuvo ar buvo nukankinta daugiau kaip 20 tūkst. žmonių.

Pavojingos tendencijos

Prezidentas išsakė nuomonę, kad kur kas rimtesnės analizės reikėtų ir apžvelgiant 1940-ųjų įvykius Lietuvoje, ir pačios valstybės kūrimąsi nuo 1918 metų.

„Susiduriame su naujais iššūkiais: tapome didelių tarptautinių organizacijų nariais, nemažai daroma puoselėjant lietuvybę, keliant pasididžiavimą lietuvių laimėjimais pasaulyje, bet yra tautinio savitumo, pilietiškumo vertybės, kurias taip pat reikia išlaikyti ir perduoti jaunajai kartai”, – sakė Adamkus. Valstybės vadovas pabrėžė pastaruoju metu Lietuvoje pastebintis nerimą keliančių tendencijų: rezistentais, patriotais save mėgina įvardyti ir asmenys, uoliai talkinę okupaciniam režimui.

Trūksta patrauklumo

Į seminarą susirinkę istorijos mokytojai tik iš dalies pritarė prezidento mintims. Tačiau jie neneigė, kad istorijos vadovėliai, iš kurių dėstoma apie pokario metus Lietuvoje, nėra itin patrauklūs. „Vadovėliai turėtų būti tokie įdomūs, kad vaikai ir be mokytojo pagalbos juose rastų Lietuvos istoriją. Deja, kol kas taip nėra”, – teigė pedagogai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovės Dalios Kuodytės įsitikinimu, kaip jaunimas suvoks rezistencinio judėjimo laikotarpio įvykius, priklauso nuo konkretaus mokytojo, nuo jo noro gilintis į tai, kas tuo metu vyko. „Turime nenuginčijamų pavyzdžių, kad ne visi jaunuoliai nesuvokia to meto įvykių”, – teigė Kuodytė. Ji įteikė prezidentui tris storas knygas, į kurias sudėti Lietuvos moksleivių rašiniai konkursui rezistencijos tema.

Paliko gerą įspūdį

Kiek vėliau prezidentas drauge su gimnazistais dalyvavo pokario Lietuvos istorijos pamokoje. Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje Adamkus prisipažino į mokyklinį suolą atsisėdęs po 65 metų pertraukos, bet dėl to nesigailintis. „Dėkui Dievui, pamoka neatspindėjo to, ką formuoja vadovėliai”, – džiaugėsi prezidentas.