Klaipėdiečiai, patys gyvenantys prie jūros, perka nekilnojamąjį turtą Turkijos kurortuose.
Ten kuriasi ištisos Lietuvos piliečių kolonijos.
Nekilnojamasis turtas Turkijoje laikomas gera investicija, nes kainos ten irgi kyla. Tačiau jos vis tiek dar yra mažesnės nei Klaipėdoje. Ir išlaikyti būstą Turkijoje yra pigiau nei uostamiestyje.
Klaipėdiečiai kuriasi tik prestižinėse Turkijos kurortų vietose. Jie ten namus įsirenginėja kaip Lietuvoje – su rūsiais ir dideliais langais.
Vis dėlto viešintis apie tai, kad įsigijo nekilnojamojo turto toje šalyje, žmonės bijo. „Nenorime, kad ir ten pas mus reketininkai užplūstų”, – tvirtino užsienyje namą statantis klaipėdietis.
Lietuviška kolonija
Pastaruosius ketverius metus užsieniečiai Turkijoje labai noriai perka butus.
Vilniaus bendrovės „Burbonas”, kuri prekiauja nekilnojamuoju turtu šioje šalyje, rinkodaros direktorius Linas Savickas sakė, kad Turkijos kurorto gyvenvietėje Alanya Crown Resort formuojasi lietuviška kolonija.
„Turkai labai liberalizavo sąlygas įsigyti nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, nes kliedi Europos Sąjunga. Šiltasis sezonas pas juos beveik mėnesį ilgesnis negu Ispanijoje”, – sakė L.Savickas.
Jo teigimu, apie 100 tūkst. gyventojų turinčiame Turkijos kurorte Alanijoje jau per 12 tūkst. vakariečių yra įsigiję nekilnojamojo turto.
Labai gerų prestižinių būstų kainos svyruoja nuo 800 iki 1 200 eurų (2 760-4 140 litų) už kvadratinį metrą.
Ypač prabangių namų 1 kvadratinis metras kainuoja iki 1 500 eurų (5 175 litų).
„Bet tai jau vilos su visa vidaus ir išorės apdaila, o virtuvė ir vonios kambarys – su baldais ir buitine technika. Į kainą įskaičiuojama ir visiškai sutvarkyta namo teritorija”, – tvirtino L.Savickas.
Sklypai – nedideli
Žemė Alanijoje brangi.
Vieno žemės aro kaina – nuo 10 iki 30 tūkst. eurų (34,5 iki 103,5 tūkst. litų).
Alanya Crown Resort gyvenvietėje aras kainuoja 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų). Tačiau ten prie namo skiriama tik du trys arai žemės”, – sakė L.Savickas.
Anot jo, už žemę tenka mokėti 0,2 proc. turto vertės – apie 100 eurų (345 litus) – per metus mokestį.
„Turkijoje visai kitaip vertinama gyvenimo kokybė. Mažą sklypą prie namo kompensuoja prabangiai įrengtos bendro naudojimo teritorijos”, – tvirtino rinkodaros direktorius.
Pasak jo, patys turkai savo šalyje nelabai gali įpirkti būstą. Banko paskolos Turkijoje per brangios, palūkanos siekia 13-18 proc.
Būstas vis brangsta
Statybų kokybė Turkijoje – aukšto lygio, nes tenykščiai statybininkai orientuojasi į vakariečių poreikius. Tačiau kainos du tris kartus mažesnės nei Ispanijoje.
„Pastaruosius ketverius metus nekilnojamojo turto kainos Turkijoje kildavo po 20-40 procentų per metus”, – teigė L.Savickas.
Jis sakė, kad užsieniečiai, kurie pirmieji investavo į būstą Turkijoje, jau turi ten dvigubai brangesnius namus.
Turkijoje būstus stato labai intensyviai – Lietuva smarkiai atsilieka.
„Alanijoje jau paskirtas sklypas krikščioniškos bažnyčios statybai. Tik neaišku, kuri konfesija statys: vokiečiai, švedai – protestantai, airiai, lietuviai – katalikai”, – sakė rinkodaros direktorius.
Jo teigimu, Turkijoje ypač rūpinamasi užsienio turistų saugumu – gausu slapto stebėjimo kamerų.
Rūsiai – uogienėms
Lietuviai Alanijoje kuriasi ne prie jūros, o kalnuose, nes tai labiausiai prestižinės vietos.
Už kelių kilometrų nuo jūros atsiveria nuostabūs vaizdai. Kalnuose vasarą yra truputį vėsiau nei pajūryje. Klientai garantuoti, kad po langais niekas nepastatys kito namo.
„Lietuviai prašo, kad po namu būtų įrengti rūsiai. Jie juokauja, kad jei nebus rūsio, kur reikės laikyti uogienes”, – šyptelėjo L.Savickas.
Anot jo, Lietuvos piliečiai pageidauja ir didesnių langų. „Turkai stengiasi pasislėpti nuo saulės, o mūsų tautiečiai nori kuo šviesesnių kambarių”, – teigė L.Savickas.
Pasak jo, Turkijoje populiarūs ne vienkiemiai, o namų kompleksai, kur teritorija saugoma visą parą. Yra bendra želdynų, baseinų, kiemų apšvietimo, sporto salyčių, suomiškų, turkiškų pirčių priežiūra.
Nėra šildymo sezono
Turkijoje pigu išlaikyti būstą – nereikia šildyti patalpų, nes sausį vidutinė temperatūra siekia 15 laipsnių šilumos.
Viduržemio jūra prie Alanijos krantų net sausį – 16-17 laipsnių šilumos.
Anot L.Savicko, Turkijoje vienas kubinis metras šalto vandens ir nuotekų kainuoja nuo 30 iki 50 euro centų (nuo 1,04 iki 1,73 lito).
Klaipėdoje vieno kubinio metro vandens ir nuotekų kaina – 4,43 lito.
Elektra Turkijoje – apie 11 euro centų (beveik 38 lietuviški centai) už kilovatvalandę.
Nuo sausio Lietuvoje brangs elektra, todėl kainos beveik susilygins su Turkijos.
„Jei užsieniečiai įsikuria namų kompleksuose, tai už bendrų teritorijų ir statinių: baseino, pirties, sporto salelių priežiūrą tenka mokėti po 50-60 eurų (172-207 litus) per mėnesį. Į šią kainą įeina ir kelionės mikroautobusais į pajūrį, nes namai nuo pliažo nutolę porą kilometrų”, – pasakojo L.Savickas.
Bijo reketininkų
Turkijoje galima nuomoti būstą, nes šiltuoju sezono metu yra didelis jo poreikis.
„Atvažiuoja daugybė turistų, kurie nenori gyventi viešbučiuose”, – sakė L.Savickas.
Klaipėdietis verslininkas Renaldas sakė, kad savo vilą Alanya Crown Resort gyvenvietėje rengiasi per vasarą nuomoti. „O žiemą su šeima gyvensime patys”, – tvirtino jis.
O jau į pensiją išėjęs klaipėdietis verslininkas Romas vasarą ketina savo vilą Alanijoje užleisti vaikams ir anūkams. Jiedu su žmona Turkijoje praleis žiemos mėnesius. „Nuomoti svetimiems savo namo neketinu”, – teigė Romas.
Klaipėdiečiai, turintys būstus Turkijoje, yra pasiturintys, tačiau nelabai žinomi. Jie nesutiko fotografuotis, nenorėjo, kad jų pavardės būtų skelbiamos.
Žmonės aiškino, jog nenori reklamuotis, nes bijo dėl savo turto ir dėl to, kad gali būti reketuojami.
Klaipėdoje brangiau
Vidutinių namų kainos Klaipėdoje lenkia Alanijos vilų vertę.
Pasak bendrovės „Ober Haus” Klaipėdos regiono direktoriaus Gedimino Valantino, kvadratinis metras naujo namo ploto priemiestyje – Labrenciškėse, Tauralaukyje – kainuoja nuo 3 iki 5 tūkst. litų. Dar nuo 15 iki 40 tūkst. atsieina vienas aras žemės. Vidutiniškai namas su sklypu kainuoja apie 800 tūkst. litų.
Pasak bendrovės „Pušų alėja”, kuri stato gyvenamuosius namus Klaipėdos užmiestyje Romų gyvenvietėje, administratorės Ingos Jucienės, individualus 198 kvadratinių metrų namas 12 arų sklype kainuoja 795 tūkst. litų.
Iš jų 300 tūkst. kainuoja sklypas, į kurį atvestos visos komunikacijos. Tokio namo vienas kvadratinis metras be vidaus apdailos kainuoja 2,5 tūkst. litų, o sklypo aras – 25 tūkst. litų.
Bankai – reiklesni
Klientams, perkantiems namus užsienyje už paskolas, Lietuvos bankai yra reiklesni.
Anot SEB Vilniaus banko Klaipėdos filialo direktoriaus Gražvydo Šimkaus, klientai, norintys gauti kreditą pirkti būstą užsienyje, negali įkeisti perkamo objekto. Jie turi garantuoti paskolą kitu nekilnojamuoju turtu, esančiu Lietuvoje.
Lietuvos piliečiai, perkantys būstą savo šalyje, bankui gali įkeisti įsigyjamą butą ar namą.