Kodėl Lietuva pralaimi kovą dėl investicijų?

Nestabili mokestinė aplinka, aukštas darbo jėgos apmokestinimas, griežtas ir painus darbo santykių ir žemės rinkos reguliavimas – priežastys, kurios trukdo Lietuvai pritraukti naujų investicijų.

Apie tai, kas trukdo pritraukti investicijų į Lietuvą bei Klaipėdos regioną, praėjusį penktadienį diskutuota Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengtame renginyje.

Nesuderinti plėtros planai

Per 600 mln. litų į PET granulių gamyklą šalia uostamiesčio jau investavusios ir dar 300 mln. litų investicijas planuojančios bendrovės „Neo Group“ direktoriaus Andriaus Pečkio teigimu, Klaipėdos regionas investicijoms patrauklus dėl čia esančio uosto ir gerai išplėtotos geležinkelių bei automobilių kelių infrastruktūros.

„Vis dėlto egzistuoja ir didelis kliuvinys – nesuderinti uostamiesčio ir Klaipėdos rajono plėtros planai. Nėra numatyta, kur turi įsikurti gyventojai, o kur pramonė. To pasekmė – situacijos įkaitais tampa ir gyventojai, ir verslas. Pavyzdys – mūsų įmonė, kuri paliekama viena spręsti socialines problemas, ieškoti kompromisų“, – sakė A. Pečkys.

„Neo Group“ vadovas taip pat akcentavo, kad nėra institucijų, kurios galėtų vertinti tokių objektų kaip PET granulių gamykla taršą.

„Operuojama įvairiais skaičiais ir pateikiamos pagrindo neturinčios interpretacijos“, – sakė A. Pečkys.

Anot jo, planuodama plėtrą bendrovė atsižvelgia ir į politines realijas.

„Prieš rinkimus galimos įvairios politinės akcijos, tad apie plėtros planus – trečią granulių gamybos liniją – svarstysime tik po savivaldybių rinkimų“, – sakė „Neo Group“ direktorius.

Kontroliuoja 152 tarnybos

LLRI vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas teigia, kad pagrindinės priežastys, apsunkinančios investicijų atėjimą į Lietuvą – nestabili mokestinė aplinka, aukštas darbo jėgos apmokestinimas, griežtas ir painus darbo santykių bei žemės rinkos reguliavimas.

„Pasaulio banko tyrimas rodo, kad pagal bendrą reguliavimo lygį Lietuva yra 17 iš 170 pasaulio valstybių, tačiau pagal darbo santykių reguliavimą – tik 119. Svarbiausias šioje srityje yra darbo lankstumo ribojimas“, – sakė ekspertas.

Anot jo, dėl viršvalandžių draudimo Lietuvoje veikiančios įmonės negali lanksčiai reaguoti į kitose laiko juostose esančių pirkėjų užsakymus ar į sezoninius pokyčius, pavyzdžiui, kai reikia daugiau darbuotojų keisti automobilių padangas, valyti kelius ir t.t.

Apie bendrą verslui tenkančią reguliavimo naštą puikiai byloja Ūkio ministerijos tyrimas. Jo rezultatai parodė, kad verslą kontroliuoja 152 institucijos.

„Tiesa, neaišku, ar nebus apsiribota tik fakto konstatavimu“, – sako G. Kadziauskas.

Tarp kliūčių investicijoms ateiti minima ir korupcija. Pasak G. Kadziausko, tyrimai rodo, kad vidutinis kyšis siekia 2 000 litų. Dažniausiai kyšiai duodami norint pakeisti žemės paskirtį, gauti leidimą statybai ar rekonstrukcijai ir norint atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benediktas Petrauskas savo ruožtu akcentavo, kad jau netolimoje ateityje didžiausias kliuvinys naujoms investicijoms Lietuvoje bus darbo jėgos trūkumas.

Žemės naudojimas – itin apribotas

„Verslininkai apklausose teigia, kad pastaraisiais metais apribojimų žemės naudojimo srityje tik daugėja. Visų pirma sunkumus sukuria vis dar nebaigtas restitucijos procesas bei apribojimai įvairioms teritorijoms“, – sako LLRI ekspertas.

Anot jo, miestų ir rajonų bendrieji planai yra pernelyg detalūs.

„Valdžia nurodo, kur turėtų atsirasti konkrečios privačios investicijos, nors verslas gal ten niekada ir neis. Tuo tarpu pasaulinė praktika byloja, kad bendri planai paprasti tebūna tik gairės. Juose pakaktų nurodyti, kur Savivaldybė skirs investicijas“, – sakė G. Kadziauskas.

Jo kolega LLRI ekspertas Žilvinas Šilėnas kaip pavyzdį pateikė JAV Hiūstono miestą, kuris plėtojamas be jokių detaliųjų planų.

„Gamyklų niekas miesto centre nestato, nes ten žemė brangi, o gyvenamoji statyba Hiūstone vyksta greičiau nei kitur, būstai yra pigesni“, – sakė Ž. Šilėnas.

LLRI ekspertams į akis krenta ir Klaipėdos rajono problema, apie kurią jau ne kartą rašė „Vakarų ekspresas“. Žinia, dar balandį rajono Taryba priėmė daug triukšmo sukėlusį sprendimą dėl inžinerinės infrastruktūros sprendinių suplanuotose teritorijose įgyvendinimo tvarkos. Jo esmė – leisti pradėti statyti gyvenamųjų namų kvartalus ar gyvenamųjų namų grupes (didesnes negu trys gyvenamieji namai) tik parengus inžinerinės infrastruktūros sprendinių techninius projektus, juos įgyvendinus, pripažinus tinkamais naudoti bei įregistravus juos Nekilnojamojo turto registre.

„Reikėtų griežtai reglamentuoti tik tokios infrastruktūros įrengimą, kurios nebuvimas gali turėti neigiamos įtakos aplinkai – nuotekų sistemas, kelius. Negi visuomenei blogai, kad naujame būste žmogus neturės vandens ar dujų?“ – sakė G. Kadziauskas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.