Žalia spalva valstybinės reikšmės miškus schemose spalvinantiems specialistams reiktų nustoti krapštyti nosis ir atsakingiau pažvelgti į savo darbą.
Tuo vakar įsitikino Palangoje apsilankiusi Teisingumo ministerijos sudaryta ekspertų grupė.
Ekspertai savo akimis pamatė, kad kurorto senbuvių bendruomenės pasipiktinimas dėl į pajūrį atpuškavusio „nacionalizacijos traukinio” – ne iš piršto laužtas.
Užsitęsęs „durninimas”
Teisingumo ministerijos ekspertų grupė ilgą kelią iš sostinės iki Palangos įveikė stengdamasi įvykdyti jai patikėtą užduotį – atkurti socialinį teisingumą.
Iki kitų metų sausio ji Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui turi pateikti išvadas, kokiu būdu galima išspręsti apgautais pasijutusių Lietuvos pajūrio gyventojų bėdas.
„Vakarų ekspresas” jau ne kartą rašė, kokius spąstus beveik tūkstančiui palangiškių, iki šiol neatgaunančių žemės, bei kurorto valdžiai paspendė Valstybinė miškotvarkos tarnyba.
Prieš pusketvirtų metų Palangos politikai pakėlė rankas ir leido rengti planavimo dokumentus, kurie turėjo iš mirties taško išjudinti žemės grąžinimo procesą. Tačiau keli šimtai kurorto gyventojų, kuriems buvo atkurta nuosavybės teisė, teigiamais pokyčiais džiaugėsi neilgai. Jau po pusantrų metų, 2004 metų lapkritį, lyg žaibas iš giedro dangaus trinktelėjo žinia iš Vilniaus apie Vyriausybės nutarimu patvirtintą Palangos valstybinės reikšmės miškų schemą.
Paaiškėjo, kad ji prieštarauja kurorto Savivaldybės tarybos priimtiems sprendimams bei pavertė grąžintiną ir jau sugrąžintą bei perparduotą privačią nuosavybę valstybinės reikšmės miškais. Maža to, žalia spalva išmargintos ir tos teritorijos, kurios reikalingos numatytai Palangos plėtrai.
Kilus visuotiniam pasipiktinimui, miškininkai pripažino palikę schemoje miškų inventorizacijos netikslumų bei ėmėsi juos taisyti. Tačiau situacija nepagėrėjo Palangos senbuvių atžvilgiu, todėl jie skundais užvertė Seimą.
Problemos narpliojimui užsitęsus, ja susirūpino ir Vyriausybė: Strateginio planavimo komiteto posėdyje savo miškotvarkininkų darbą ėmėsi ginti Aplinkos ministerija, vis dėlto atsukusi nugarą nuskriaustiems palangiškiams.
Tokia aplinkosaugininkų pozicija buvo juntama ir vakar susitikimo su Teisingumo ministerijos specialistais. Tačiau susirinkę palangiškiai netramdė savo karingumo ir paprastų piliečių problemoms abejingumą demonstruojantiems aukštiems valstybės tarnautojams ėmė grasinti šakėmis. Ne pirmus metus neatgaunantys tai, kas jiems priklauso, senbuviai šaukė nebeleisią niekam jų „durninti”.
Akivaizdžios klaidos
Palangiškiai itin pasipiktino, kai jau ne pirmą kartą į kurortą atvykęs Aplinkos ministerijos Miškotvarkos tarnybos direktorius Andrius Kuliešis atsivežė parodyti neva pakeistą schemą, kuri ir bus pateikta tvirtinti Vyriausybei.
A. Kuliešis pranešė, kad pakoregavus dokumentą, 17,5 hektaro teritorijos nuspręsta išbraukti iš Palangos valstybinių miškų schemos, 8,5 ha – įtraukti, o dar 22 ha numatyti planuojamai miesto infrastruktūrai plėtoti.
Ir gyventojai, ir Palangos meras Alvydas Kirstukas pripažino, kad padarytos korekcijos kurorto senbuvių atžvilgiu lygios nuliui ir susidariusios komplikuotos situacijos nesprendžia. Meras stebėjosi, kodėl viešai pripažinta, kad Aplinkos ministerija su savo miškininkais inventorizuodama teritorijas privėlė klaidų, tačiau vis tiek neskubama jų iki galo ištaisyti. Sykiu konstatuota, kad aplinkosaugininkai – ne dievai, o jų sprendimai gali būti ginčytini ar net neteisėti.
Jog tai – ne Palangos valdžios ir kurorto senbuvių kliedesiai, Teisingumo ministerijos suburti ekspertai įsitikino asmeniškai.
Komisijai vadovaujantis ministerijos sekretorius Paulius Koverovas „Vakarų ekspresui” sakė įsitikinęs, kad kurorte iš tiesų pakvipo nacionalizacija.
Tik apžiūrėjęs pirmąją ginčytiną teritoriją Nemirsetoje jis konstatavo, kad dalis privačios valdos į valstybinių miškų schemą įtraukta klaidingai: „Ant privačios žemės negalėjo atsirasti miškas. Negalima vadinti mišku kiekvieno ploto, kuriame auga kelios pušys ir keli alksniai. Todėl jau parengtą ir Vyriausybei žadamą pateikti tvirtinti schemą reikės taisyti.”
P. Koverovas neatmetė galimybės, kad kitais atvejais socialiniam teisingumui atkurti bei siekiant išvengti įstatymų interpretavimo teks koreguoti šiuo metu galiojančius teisės aktus.
Savo ruožtu žemės neatgaunantys palangiškiai bei tie, kurių privačios valdos netikėtai vieną dieną virto valstybinės reikšmės miškais, nesiruošia pasiduoti. Pasak jų, jeigu situacija nesikeis, nusavinti norimą turtą jie žada ginti šakėmis.