Vaikų ir paauglių išradingumas šokiruoja.
Jie jau svaiginasi ne tik uostydami klijus, bet ir užvalgę durnaropės ar kvėpuodami žiebtuvėlių dujomis.
Dauguma tokių bandymų baigiasi reanimacijos palatoje.
Ketvirtadienį apie 11 valandą į Vaikų ligoninę pateko trys nepilnamečiai. Juos greitosios medikai pasiėmė iš 3-iojo policijos komisariato. Berniukai įkliuvo Klaipėdos prekybos ir pramogų centre „Arena”, kur siautėjo tarp prekystalių.
Apsaugininkai juos bandė nuraminti, tačiau kai šie nesiliovė, sulaikė ir iškvietė policiją.
Anot policijos pareigūnų, komisariate paaugliai ėmė skųstis galvos svaigimu ir pykinimu.
Tačiau yra liudytojų, kurie stebėjo, kaip apsaugininkai vedė berniukus iš parduotuvės. Šie neatrodė nei apsvaigę, nei apsinuodiję.
Neatmetama galimybė, kad elgesio sutrikimų turintys paaugliai meistriškai simuliuoja, kad išsisuktų iš keblios situacijos.
Pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą ir du keturiolikmečius Klaipėdos vaiko krizių centro gyventojus Luką ir Deividą bei dvylikametį globos namų auklėtinį Valerijų perdavė medikams.
Iš ligoninės pabėgo
Ligoninėje vaikai pasakojo, kaip parduotuvėje jie ardė buitinių prekių pakuotes, traukė iš ten aerozolinius preparatus ir juos purškėsi į nosį.
Anot paauglių, jie atrado naują cheminę medžiagą, kuri gerai „veža”. Tądien jie buvo pauostę ir „Moment” klijų.
Vaikų ligoninės medikai vieną labiausiai apsvaigusį keturiolikmetį paguldė į Reanimacijos skyrių, antrąjį – į Pediatrijos.
Tuo metu likęs be priežiūros dvylikametis iš ligoninės pabėgo. Tą pačią dieną jis buvo atvežtas vėl, tačiau ilgai neužsibuvo.
Su vaikais bendravusi Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotoja Marė Palepšienė iš vaikų sužinojo, kad jie svaiginosi ne pirmą kartą.
Pasak gydytojos, į reanimaciją paguldytas keturiolikmetis buvo labiau apkvaitęs už kitus, dezorientuotas ir agresyvus.
Medikai bandė nustatyti, kokia medžiaga paveikė vaikų organizmą, tačiau sužinojo tik tiek, kad tai buvo aerozolis, o jo pėdsakų rasti po tiek laiko neįmanoma.
„Tai ne pirmas kartas, kai medikai gelbsti cheminėmis medžiagomis, vaistais apsinuodijusius vaikus. Tačiau skambinti pavojaus varpais reikia nelaukiant nelaimių, nes, kad ir kaip būtų liūdna, vaikų kvaišinimosi problemos mūsų visuomenė negali išspręsti”, – konstatavo M.Palepšienė.
Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiosios gydytojos Klaudijos Bobianskienės teigimu, šiemet medikų pagalbos prireikė jau 168 vaikams, kurie apsinuodijo ir alkoholiu, ir medikamentais, ir klijais, ir kitomis priemonėmis.
„Momentas” – silpnas
Vakar keturiolikmečiai buvo perduoti krizių centro darbuotojoms. Viena jų „Klaipėdai” teigė, kad per 10 metų tai pirmas atvejis, kai auklėtiniai dėl apsvaigimo kvaišalais patenka į ligoninę.
Darbuotoja neabejojo, kad vaikai uosto įvairias medžiagas, tačiau į ligoninę anksčiau nepatekdavo.
„Klaipėdos” kalbintos 3-iojo policijos komisariato nepilnamečių reikalų inspektorės teigė negalinčios teikti informacijos apie įvykį, tačiau prasitarė, jog „Moment” klijai tarp paauglių lieka paklausiausia preke. Dabar išpopuliarėję ir dar stipresnės koncentracijos klijai.
Klaipėdoje jau kurį laiką paaugliai svaiginasi ir uostydami žiebtuvėlio dujas.
Prieš pusmetį toks svaiginimasis pareikalavo keturiolikmečio gyvybės.
Vietoj to, kad pirktų nuodingus klijus, pabėgę iš pamokų paaugliai eina į savitarnos parduotuves ir svaiginasi už dyką, kol jų neišvaro apsauga.
Vakar „Arenos” apsaugininkai tikino, kad vaikai atėjo į parduotuvę jau apsvaigę, jokių pakuočių jie neardė ir nieko neuostė. Apsaugininkų vadovas negalėjo pasakyti daugiau, tačiau ir leidimo pasikalbėti su tądien dirbusiais apsaugininkais nedavė.
Skaitė apie indėnus
Klaipėdiečius vaikus išradingumu pranoko palangiškiai.
Prieš daugiau nei mėnesį iš Palangos į Klaipėdos vaikų ligoninę buvo atvežti du penkiolikmečiai, apsinuodiję durnaropėmis.
Vienas paauglių dėl tos pačios priežasties reanimacijos palatoje atsidūrė ir spalio pabaigoje.
Berniukams buvo diagnozuotas ūmus sunkaus laipsnio apsinuodijimas psichotropinėmis medžiagomis.
Palangos policijos Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistė Genovaitė Jociuvienė teigė, kad pirmą kartą berniukai prisiragavo durnaropių sėklų, o antrąkart – lapų.
„Vieno paauglio mama pasakojo, kad vaikinukas skaitė knygą apie indėnus ir jų sugebėjimą panaudoti įvairias žoleles. Vaikai pasidomėjo, kaip atrodo durnaropės, pasiskaitė apie jų poveikį, rado jas augančias ir prisiragavo”, – sakė G.Jociuvienė.
Vienas penkiolikmetis durnaropę net buvo parsinešęs namo ir savo mamą bandė įtikinti, kad šį augalą verta auginti dėl grožio.
Psichotropinis augalas
Klaipėdos universiteto Botanikos sodo darbuotoja Rita Nekrošienė patvirtino, jog durnaropė – psichotropinis augalas.
Kai kurie mūsų tautiečiai jį augina kaip dekoratyvinį, nes durnaropė labai gražiai žydi.
„Durnaropių priskaičiuojama iki trisdešimt rūšių. Ir visos jos yra nuodingos. Žmogus gali labai stipriai apsinuodyti suvalgęs augalo lapų, sėklų, žiedų ar net stiebą”, – sakė botanikė.
R.Nekrošienė neslėpė, jog suvalgius nemažą durnaropių kiekį net gali ištikti mirtis.
Mažesnis kiekis pažeidžia smegenis, todėl žmogus gali tapti psichikos ligoniu.
Durnaropių mieste galima išvysti nuo pavasario iki rudens, net pašalus jos nenunyksta.