„Cafe Emigrant” – linksmai apie opiausią problemą

Spektaklis-koncertas „Cafe Emigrant” nuo spalio pabaigos sėkmingai keliauja per Lietuvą

Aktorė ir dainų atlikėja Nijolė Narmontaitė, dainininkai Romas Dambrauskas, Edmondas Čivinskas ir grupė „Vairas” negali patikėti tokia projekto sėkme – kol kas salės lūžta, rengiami papildomi pasirodymai, koncertai kartojami. Nors Lietuvos žiūrovai darosi vis išrankesni ir ne kiekvienas atlikėjas surenka sausakimšas sales, šįkart pataikyta į dešimtuką. „Cafe Emigrant” – tai renginys, kurio tema labai artima kiekvienam mūsų.

Išties nesustabdoma emigracija iš Lietuvos jau tapo šio laikotarpio problema. Reta kuri šeima neišlydi savo artimųjų į svetimus kraštus, o valdžios vyrai ir moterys laužo galvas, ką daryti, kad žmonės rastų vietą ir darbą čia, gimtojoje žemėje.

Fotosesija stotyje

Spektakliai-koncertai prasidėjo po Žemaitijos miestus. Nenuostabu, juk ir patys atlikėjai žemaičiai, dabar gyvenantys didmiesčiuose, yra lyg ir emigrantai.

Pasakodama apie tai, kaip atsirado projektas, N.Narmontaitė prisipažįsta, jog dainuoti pagal muzikinę fonogramą jos netraukė, tad pamanė, kad su gyvai koncertuojančiu ansambliu būtų smagiau, o dar geriau – veiksmą teatralizuoti. Penkių vyrų ir vienos moters komanda, užsidariusi Šiaulių kultūros centre, ėmėsi kurti spektaklio-koncerto kontūrus. Pirmiausia buvo sumanyta tema ir personažai. Ieškodami įspūdžių autentiškumo kūrėjai traukinių stotyje surengė fotosesiją, pamodeliavo galimas situacijas. Šįsyk R.Dambrauskas pirmą kartą ryžosi ne tik groti, dainuoti, bet ir vaidinti. „Nekada nemaniau, kad aktoriaus duona gali būti tokia sunki, – pasakojo spaudai R.Dambrauskas. – Šiame spektaklyje vaidinu tėviškėn sugrįžusį emigrantą. Jis ilgus metus svetur dirbo vairuotoju, padavėju, statybininku, bet grįžo į tėvynę, kad galėtų daryti tai, ką nori. Spektaklį režisavome, scenarijų, dainų tekstus ir iš dalies muziką kūrėme patys. Gyvenimas diktuoja daugybę temų. Emigracija – skaudus dalykas, tačiau statydami spektaklį nenorėjome jo spalvinti vien tamsiomis, liūdnomis spalvomis, pasistengėme įpinti ir šviesesnių akimirkų”.

Vienas koncertas – penki vaidmenys

N.Narmontaitė kuria net penkis personažus, jei neskaičiuotume, kad prieš spektaklį ji dar yra ir administratorė, sutinkanti žiūrovus stiuardesės kostiumu. O ir bilietai į pasirodymą – kaip skrydžiui lėktuvu: kam į Londoną, kam į Dubliną. Taigi vienas koncertas – penki vaidmenys. Sunkiausia, pasak aktorės, ne žaibo greitumu persirengti,

bet pritvirtinti mikrofonus ir paslėpti drabužiuose kitą garsinimo įrangą. O persikūnyti? „Ne, ne sunku, – sako aktorė, – nes visi personažai kuriami su nostalgijos ir humoro doze”.

Veiksmas vyksta stoties kavinėje, taigi pirmoji herojė – viską žinanti ir matanti padavėja. Antroji – „amerikanka”, lietuvaitė, kadaise sėkmingai ištekėjusi už turtingo amerikiečio, trečioji – blondinė, dar tik svajojanti „pakabinti” turtingą užsienietį. Nors ketvirtas personažas – motina, nesulaukianti iš užsienio grįžtančio sūnaus, – irgi kuriamas su humoro doze, salė, pasak aktorės, sustingsta. Juk ši tragedija taip arti kiekvieno… Na, o paskutinis N.Narmontaitės personažas – pavargusi padavėja, svajojanti tapti dainininke.

Naują muzikinį gyvo garso spektaklį-koncertą šį ir kito mėnesį pradžioje dar išvys Telšių, Panevėžio, Mažeikių, Marijampolės, Kauno, Šiaulių ir Utenos žiūrovai. Ar bus pasirodymų Vilniuje, projekto kūrėjai kol kas nežino. Beje, kolektyvas jau išleido ir savo kompaktinę plokštelę.