Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai analizavo Klaipėdos uosto vystymąsi akcentuodami problemas.
Analizę pristatė instituto prezidentas Remigijus Šimašius ir ekspertas Žilvinas Šilėnas. Padaryta išvada, kad uostas turėtų labiau reaguoti į rinkos iššūkius ir mažiau į politinius polėkius.
Nurodyta, kad uoste reikia apsvarstyti galimus pakeitimus dėl valstybinių investicijų efektyvinimo, rinkliavų mažinimo ir uosto naujos žemės nuomos metodikos perskaičiavimo.
Kai kurie iškelti teiginiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje jau pradėti realizuoti.
Nuolat domisi uostu
Klaipėdos uosto vystymu Lietuvos laisvosios rinkos institutas domėjosi ir anksčiau. Pernai buvo atlikta studija „Uosto valdymas ir politika: iššūkiai, keliai, sprendimai”.
Dabartinis tyrimas atliktas atsižvelgiant į parengtą Klaipėdos uosto konkurencingumo ir rinkliavų studiją. Taip pat vertintos Valstybės kontrolės valstybinio audito išvados, kurios buvo pateiktos šių metų gegužę.
Analizuoti teiginiai, kad Klaipėdos uosto rinkliavos yra aukštesnės už konkuruojančių uostų analogiškas paslaugas, taip pat uosto rinkliavų sistema yra gana sudėtinga, o tai mažina uosto patrauklumą. Konstatuota, kad rinkliavas būtina sumažinti iki kaimyninių uostų, o gal ir žemesnio lygio.
Laisvosios rinkos instituto ekspertai įžvelgė Klaipėdos uosto konkurencingumo ir rinkliavų studijos trūkumą. Joje nėra tiksliai atskirtos valstybinės ir privačios paslaugos, sunku vertinti studijos autorių siūlymus.
Žalinga didinti mokesčius
Gana plačiai „pasigautas” siūlymas didinti uosto žemės nuomos mokestį, kad būtų galima mažinti rinkliavas, yra neteisingas. Tai yra du skirtingi mokesčiai už skirtingas paslaugas, ir jiems neturi būti taikomi vienodi kriterijai ir viena buhalterija – rinkliava mokama už uosto paslaugas, o žemės nuomos mokestis – už naudojimąsi turtu. Rinkliavas moka laivų savininkai, o žemės nuomos mokestį – lietuviška pusė. Todėl padidinus žemės nuomos mokestį didėtų ir krovos tarifai.
Ekspertai atkreipė dėmesį, kad pajamos iš žemės nuomos nėra vienintelis Uosto direkcijos pajamų šaltinis – dalį pajamų ji gauna būtent dėl krovos kompanijų vykdomos veiklos. Todėl Uosto direkcija turėtų būti suinteresuota, kad krovos kompanijos būtų konkurencingos ir į uostą pritrauktų daugiau klientų.
Padidinus žemės nuomos kainas, išaugtų krovos kompanijų kaštai ir jų taikomi tarifai, mažėtų įmonių ir uosto konkurencingumas bei patrauklumas, natūraliai mažėtų ir Uosto direkcijos gaunamos pajamos.
Nepamatuoti teiginiai
Diskutuojama ir dėl Valstybės kontrolės išvadų.
Kontrolieriai priekaištavo, kad uosto bendrovės dalyvauja priimant sprendimus dėl investicijų, tačiau neneša atsakomybės. Laisvosios rinkos instituto ekspertai mano, kad bendrovių dalyvavimas uosto plėtros planavimo procese yra sveikintinas – valstybiniai plėtotojai gali išklausyti rinkos dalyvius.
Kritikuojamas ir kontrolierių teiginys, kad „uosto žemės nuomos mokestis yra per mažas, neatsiperka įdėtos investicijos”. Teiginys, jog mokestis yra „per mažas” (ar „per didelis”), laisvosios rinkos ekspertų manymu, nesiremia rinkos kainomis, yra per drąsus ir negali būti pagrįstas.
Susisiekimo ministerijai ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ieškant būdų patenkinti Valstybės kontrolės nurodymus dėl nuomojamos uosto žemės kainos, nereikėtų pasiduoti pagundai mokestį vienašališkai didinti keičiant jo skaičiavimo formulę, mano Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai.
Valstybinio audito išvados parodo dabartinės kainų nustatymo metodikos netobulumą. Pakeitus formulę taip, kad kainos didėtų, nebūtų sprendžiama efektyvaus žemės paskirstymo problema. Ekspertų teigimu, tai geriausia spręsti leidžiant privačioms kompanijos varžytis dėl žemės plotų ir jų nuomos kainą nustatant aukciono ar kitokiu panašiu būdu.
Laisvosios rinkos ekspertų nuomone, kontrolierių pastebėtas skirtumas tarp žemės nuomos kainų Klaipėdos mieste ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste gali atsirasti dėl skirtingai nustatomų žemės nuomos kainų.
Šiuo metu kainos uoste nustatomos pagal Susisiekimo ministerijos patvirtintą metodiką, o mieste – aukciono būdu. Lyginant žemės vertę uoste ir mieste ekspertai siūlo atsižvelgti ir į skirtingą žemės panaudos specifiką – kainų nederėtų sugretinti, o skirtumo tarp nuomos kainų uoste ir mieste – suabsoliutinti.
Ekspertai sutinka, kad dabartinė žemės nuomos mokesčio lengvatų sistema yra sudėtinga. Koeficientais nustatytos lengvatos ir išimtys nuomai pagal nuomininko veiklos pobūdį iškraipo konkurenciją ir turi pasekmių žemės naudojimo pasiskirstymui uoste. Nuomojant žemę aukciono būdu, prasmingesniu gali tapti veiklos pobūdis.
Būtina keisti finansavimo tvarką
Vienas svarbių veiksnių yra didinti uosto konkurencingumą.
Dabar investicijoms į specialią infrastruktūrą, kuria naudojasi konkrečios bendrovės, Uosto direkcija iki 2004 metų skyrė tik vos mažiau lėšų nei bendro naudojimo infrastruktūrai.
Siekiant didinti uosto konkurencingumą, siūloma dalį specialios infrastruktūros finansavimo atiduoti į privačias rankas. Taip būtų atsisakyta ilgai trunkančio ir biurokratizuoto valstybinio investicijų planavimo ir „vertinimo”, nustatant, leisti ar neleisti vystyti vienus ar kitus projektus.
Jei investicijos nebūtų valstybinės, naudotojai neštų tiesioginę finansinę atsakomybę už jų panaudojimą. Tada ir uosto vystymas būtų planuojamas atsargiau ir nuodugniau, geriau panaudojami pastatyti uosto objektai ir žemė.
Valdiškos investicijos uoste turėtų būti vykdomos tik pagal griežtai patvirtintus kriterijus
Laisvosios rinkos instituto ekspertai įžvelgia žalą uostui ir dėl to, kad jis yra pernelyg suvalstybintas. Tai apsunkina uosto vystymą. Uosto plėtrą ir projektų finansavimo pateikimą lėtina tai, kad jie turi prasisukti per daugybę valstybinių struktūrų – Susisiekimo ministeriją, Uosto direkciją, savivaldybę, miesto ir uosto plėtros tarybas, uoste veikiančias bendroves ar jų asociacijas.