Vienas svarbiausių Lietuvos jūrininkų sąjungos reikalavimų būsimosiose derybose su laivybos kompanijos „DFDS LISCO” administracija dėl naujos kolektyvinės sutarties bus atlyginimų didinimas keltų jūrininkams.
Grįžęs iš vadinamosios Europos transportininkų federacijos keltų konferencijos tai pranešė Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko pavaduotojas Algimantas Mikalajūnas.
Turi mokėti vienodai
Briuselyje, kuriame vyko kasmetinė Europos transportininkų federacijos (ETF) keltų konferencija, taip pat daug kalbėta, jog būtina didinti atlyginimus keltų jūrininkams. Dabar kvalifikuotas jūreivis uždirba vidutiniškai 2 tūkstančius eurų. Šiandien tiek galima uždirbti ir krante, gyvenant normalų gyvenimą, nepatiriant pavojų bei praradimų. Todėl vidurinės kartos žmonės, o ypač jaunimas, nebenori plaukti į jūrą. Konferencijoje apie tai kalbėjo Italijos, Prancūzijos, Vokietijos jūrininkų profsąjungų atstovai.
Keltų savininkų pajamos nuolat didėja, tačiau jie neskuba savų jūrininkų sudominti dideliais atlyginimais. Jie rado išeitį – į keltų laivyną priima trečiųjų šalių jūrininkus. Tokią tendenciją minėjo Airijos, Italijos ir kitų Europos Sąjungos šalių jūrininkų profsąjungų atstovai.
Vis daugiau savo keltų, kur jūrininkų daugumą sudaro rusai ir ukrainiečiai, airiai perveda į antrąjį registrą. Estijos kompanija „Tallink” kai kuriuose savo keltuose taip pat iškėlė Latvijos vėliavą ir pasamdė latvių jūrininkus. Taip ji siekia sumažinti įgulų išlaikymo išlaidas. Norvegijos keltų kompanijos lenkų bei latvių jūrininkus į savo laivus vėl pradėjo priimti tik po to, kai jų vyriausybės pasirašė susitarimus ir jiems nebereikia leisti pinigų išeivių iš Latvijos ir Lenkijos socialiniam draudimui.
„Vienas svarbiausių 1985 metais priimto Atėnų susitarimo teiginių – dėl atlyginimų keltų jūrininkams. Įvairių šalių keltų laivynuose jis turi būti vienodas. Konferencijoje Briuselyje konstatuota, jog būtina vykdyti šiuos ir kitus svarbius Atėnų politikos teiginius.
Lietuvos keltų laivyno jūrininkų atlyginimai kol kas mažesni, nors nedaug. Todėl su kompanijos „DFDS LISCO” administracija derėdamiesi dėl naujos kolektyvinės sutarties, pirmiausiai sieksime padidinti keltuose dirbančių jūrininkų atlyginimus”, – sakė A. Mikalajūnas.
Keltininkai dirba iki išsekimo
Pasak A. Mikalajūno, Lietuvos jūrininkų sąjunga derėsis ir dėl trampinių laivų jūrininkų atlyginimo didinimo. Pastaruosius ketverius metus jis nebuvo didintas.
„Dabartinės kolektyvinės sutarties analizė parodė, jog kompanijos administracija sąžiningai vykdė visas jos sąlygas. Atlyginimai keltų jūrininkams buvo didinami trimis etapais. Jie jau pasiekė kolektyvinėje sutartyje numatytą lygį. Dabar turime pasirūpinti ir trampinių laivų jūrininkais.
Tikiuosi, kiti jūrininkai supranta, kodėl pirmiausiai mąstome apie keltų įgulas. Visame pasaulyje jiems mokama dvigubai daugiau nei trampinių laivų jūrininkams. Atsižvelgiama į darbo griežtai pagal grafiką intensyvumą, trumpą stovėjimo laiką ir dažną švartavimą. Be to, Atėnų vienodų atlyginimų politikos pažeidimas gali turėti sunkių pasekmių, Europos uostuose netgi gali atsisakyti aptarnauti mūsų keltus”, – paaiškino A. Mikalajūnas.
Konferencijoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad keltų jūrininkai neatlieka krovos ir krovinio tvirtinimo darbų – taip sakant, neatima duonos iš dokininkų. A. Mikalajūnas prisipažino apie tai dar nesusidaręs nuomonės. Vokietijoje krovinius mūsų keltuose tvirtina speciali dokininkų brigada, Klaipėdoje – denio komanda.
Viena vertus, nuolat dirbdami nakties grafiku, kai dieną laivai atplaukia tik du kartus, tvirtinimo darbus atliekantys jūrininkai nespėja normaliai pailsėti. Juk reiso metu jie turi nuolat, per audrą – po kelis kartus tikrinti, kaip pritvirtintas krovinys.
Kita vertus, jeigu jūrininkai būtų atleisti nuo šio darbo ir jis perduotas dokininkams – tai ragina daryti ETF vadovai, laivų savininkai gali prašnekti apie keltų įgulų mažinimą ir į reisus vietoje jūreivių priimti dokininkus.
Laukia jūrininkų pasiūlymų
Ruošdamasi deryboms dėl naujos kolektyvinės sutarties, Lietuvos jūrininkų sąjunga tikisi ir pačių jūrininkų aktyvumo. Galbūt jie nurodys, kaip spręsti jau minėtą krovinių tvirtinimo problemą, iškels kitų trūkumų. Kol kas gauti tik keli jų siūlymai dėl atlyginimų mokėjimo grafiko ir automobilių stovėjimo aikštelės keltų terminale.
„Kai prieš ketverius metus rengėme dabartinės kolektyvinės sutarties projektą, tuometinis kompanijos generalinis direktorius tiesiai pasakė, kad ji neturi prasmės. Neva jūrininkai ir taip viskuo patenkinti. Tačiau laikas parodė, kiek daug naudos ji davė jūrininkams, buvo materialiai sėkminga. Kad ir naujieji vadovai nepagalvotų, jog „jūrininkai viskuo patenkinti”, laukiame jų vertingų siūlymų”, – kreipėsi į kompanijos jūrininkus A. Mikalajūnas.