Neringos miestas šią savaitę švenčia savo 45 metų sukaktį.
Prieš 45 metus, lapkričio 15-ąją, sujungus Nidos, Preilos ir Juodkrantės apylinkes, įkurtas Neringos miestas.
Nuo to laiko Neringa iš apleistų žvejų kaimelių, kuriuose žydėjo bulvės, ganėsi karvės, nebuvo net elektros, vandentiekio ir kelių, virto gražiausiu Lietuvos kurortu.
Miestas per tuos metus turėjo aštuonis vadovus, kurių du – Stanislovas Stalioraitis ir Stasys Mikelis – išėjo Anapilin.
Ruošė Lietuvai
Pirmuoju Neringos vadovu tapo dabar Vilniuje gyvenantis Jonas Vaikėnas.
Jam teko kurti miestą iš Klaipėdai priklausiusių atskirų gyvenviečių, kurios buvo apleistos.
Tada visa Neringa buvo uždara pasienio zona, kurioje vaikščiojo būriai automatais ginkluotų kareivių ir kabojo rusiški užrašai: „Stok arba šausiu!”
Ministrų Tarybos pirmininkas Motiejus Šumauskas būsimam Neringos vadovui anuomet pasakė, kad toks kraštas ir gamta turi tarnauti Lietuvai, o ne atskirų ūkių interesams. Tada ir gimė mintis apie atskirą administracinį vienetą, kuris gautų finansavimą iš Respublikos, o ne iš Klaipėdos miesto biudžeto, ir pasistengti, kad pasieniečiai netrukdytų atvykti čia ilsėtis.
J.Vaikėnas prisiminė, jog sunkiausiai buvo pasiruošti pirmajam pavasariui. Kad suremontuotų takus ir pliažus, teko net patiems pirktis įrankius.
„Liūdniausia, kad nebuvo kelio – teko jį nutiesti. Trūko elektros. Neturėjome dujų, vandens, kanalizacijos. Bet kurti miestą ir paruošti Neringą Lietuvai padėjo gyventojai”, – sakė J.Vaikėnas.
Dabar buvusiam Neringos vadovui liūdna, kad šis miestas tarnauja tik turtingųjų interesams.
Iš J.Vaikėno vadovavimą perėmė S.Stalioraitis, vadinamas didžiausiu kelio Nida-Smiltynė tvarkytoju.
„Įdarbino” ir karves
Trečiasis Neringos vykdomojo komiteto pirmininkas Aloyzas Puslys kai kurių žmonių įvardijamas kaip vienas geriausių miesto vadovų.
A.Puslys atvyko iš Prienų. Tokia Neringa, kokią jis pamatė pirmąkart, nė iš tolo nepanėšėjo į romantišką kurortą, o žinia, kad čia teks dirbti, A.Puslį šokiravusi.
„Prieš atvykdamas dirbti su draugu į Neringą užsukau nusipirkti ungurio. Pamatėme liūdną vaizdą: tinklais apkarstytos tvoros, pilna piktžolių, aplink karvės, paliekančios daug „blynų”. Vėliau tos karvės pradėjo man „dirbti” – prie Vykdomojo žolytę nuėsdavo”, – prisiminė A.Puslys.
Tapęs miesto vadovu, energingasis dzūkas siekė, kad Neringa, kaip ir Birštonas, taptų kurortu.
„Man vadovaujant, pajudėjo gyvenamųjų namų statyba, atsirado vaikų darželiai, kino teatras. Juodkrantėje palikome aštuonmetę, o Nidoje įsteigėme vidurinę mokyklą, pastatėme bendrabutį. Įsteigėme muzikos ir sporto mokyklas, propagavome vaikų buriavimo sportą”, – vardijo pašnekovas.
Tikru išbandymu tapo 1967 metais praūžusi baisi audra, po kurios reikėjo tvirtinti krantines.
A.Pusliui teko rūpintis ir vandens kanalizacija, telefonizacija, siekti, kad būtų sutvarkytas ryšių mazgas, pradėta kelio Klaipėda-Nida rekonstrukcija.
Tuomet pradėtas statyti ir dabartinis Neringos savivaldybės administracijos pastatas.
Nors vyko statybos, stengtasi išsaugoti ir regiono autentiškumą. „Supratome Kuršių nerijos unikalumą. Todėl ne kartą su Maskva, norinčia čia daug statyti, teko kariauti”, – teigė A.Puslys.
Padėjo žmonės
Iš A.Puslio vadovavimą perėmęs Juozapas Stankus tebegyvena Neringoje.
J.Stankus džiaugėsi, kad sekėsi vadovauti taip, jog ir dabar negėda žmonėms į akis pažiūrėti.
„Paveldėjau besikeliantį iš pokario laikų miestą. Tuomet daug ko trūko, ypač butų. Bet pavyko pastatyti tiek gyvenamųjų namų, kad beveik nebeliko būsto laukiančių žmonių eilių. Pastatėme ligoninę, paštą, vaistinę, pradėjome rekonstruoti mokyklas, Nidos gatves. Darbo buvo daug, bet man padėjo daugybė nuoširdžių neringiškių”, – džiaugėsi J.Stankus.
Buvęs vadovas džiaugėsi, kad Neringa virto gamtos paveldo objektu, nors kariškiai buvo užsimoję šį kraštą, kaip ir Nemirsetą, paversti sukarinta zona.
J.Stankų liūdina, kad dabar Neringa įsivėlusi į teismus dėl nelegalių statybų. Bet džiugina sutvarkytos mokyklos, ypač Juodkrantėje įsteigta Kadetų mokykla bei pastatyta nauja bažnyčia.
Svarbiausias – Sąjūdis
Trumpai Neringai vadovavęs, tačiau su visais kitais vadovais dirbęs Romanas Kizevičius Neringos valdžios vairą perėmė prieš pat tarybinės santvarkos žlugimą.
Tada, pasak R.Kizevičiaus, svarbiausi buvo tautinio atgimimo dalykai.
Pašnekovas džiaugėsi tuomečiu sąjūdiečių ryžtu kažką keisti.
Dabar R.Kizevičius – Neringos tarybos narys, turintis galimybę iš arti stebėti miesto gyvenimą.
„Gaila, kad šiandien Neringoje yra žmonių, siekiančių destrukcijos ir įnešančių chaoso. Manyčiau, meras turėtų būti principingesnis ir nepasiduoti jam vadovauti trukdantiems žmonėms. Šiandien čia nestatomi gyvenamieji pastatai, nes meras priverstas atsakinėti į įvairius raštus”, – teigė R.Kizevičius.
Nuogąstavimai išsipildė
Pirmuoju Neringos meru tapo dabar banke Klaipėdoje dirbantis Andriejus Vaičiulis. Jam teko miestui vadovauti audringu Atgimimo laikotarpiu, kurį lydėjo ekonomikos nuosmukis.
Tuo metu merui teko spręsti, ar šiltą vandenį gyventojams tiekti kas antrą, ar kas trečią savaitę, kiek greitajai ir gaisrininkams skirti benzino.
Vadovaujant A.Vaičiuliui, penkerius metus buvo rengiamas Neringos generalinis planas, patvirtintas tik paskutinėmis šio mero kadencijos dienomis.
„Teko žiūrėti, kad būtų sutvarkytas ir vandentiekis, kanalizacija, išspręstos gyvenamojo būsto problemos. Rūpėjo Neringoje išlaikyti jaunimą, stengtis, kad neprasidėtų sodybų tuštėjimo metas, nes jau tuomet Neringos būstų kainos buvo didelės. Spėjome, kad čia pradės keltis turtuoliai. Ir tai pasitvirtino”, – pasakojo pašnekovas.
A.Vaičiulis prisiminė ir iš jo valdžią perėmusį S.Mikelį, kuris, pasak buvusio mero, daug dėmesio skyrė išoriniam Neringos ir jos krantinių sutvarkymui.
Dėl skandalo pražilo
Dabar Neringai vadovauja meras Vigantas Giedraitis. Jam Neringos vairą perdavė buvęs artimas bendražygis S.Mikelis, kuriam vadovaujant V.Giedraitis dirbo mero pavaduotoju.
Meras džiaugėsi, kad šiuo metu įgyvendinamas vandens ir nuotekų sistemos gerinimo projektas, kurio vertė per 35 milijonus litų. Jis tikisi, kad pirmąkart neringiškiai turės geros kokybės vandenį ir nebereikės didžiosios dalies nuotekų leisti į marias.
„Džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko nutiesti per visą Kuršių neriją vingiuojantį dviračių taką. Pagaliau įgyvendinome bevielio ryšio projektą. Pradėjome rekonstruoti Preilos krantinę. Šiuo metu rengiamas bendrasis Neringos planas, inventorizuojami keliai, gatvės, aikštelės”, – vardijo meras.
V.Giedraitis neslėpė, kad valdžią perimti iš charizmatiškojo S.Mikelio, siejamo su pačiu didžiausiu Neringos pakilimu, nebuvo lengva, nes buvo daug sukurta, suplanuota ir reikėjo tą veiklą tęsti.
„S.Mikelis sutvarkė daug infrastruktūros objektų, ir žmonės jį mena kaip gerą, paprastą žmogų, kuris niekada neatsisakydavo padėti, visada išklausydavo”, – pasakojo meras.
Paklaustas, kas dabar sunkiausia, V.Giedraitis sakė, kad daugiausiai žilų plaukų jo galvoje atsirado dėl Neringą sudrebinusio statybų skandalo.
„Buvau su statybomis mažiausiai susietas, nes dirbdamas pavaduotoju kuravau švietimą, kultūrą, o tas skandalas man kainavo labai daug nervų”, – prisipažino pašnekovas, nepabūgsiantis kandidatuoti į mero postą ir antrąkart.