TV3 rodys pirmąjį lietuviškos istorinės dokumentikos filmą „Saulės mūšis“

„Šiandien, kai europinė civilizacija susiduria su fanatikais, grasinančiais jai šventuoju karu, verta prisiminti viduramžius, kai krikščioniškoji Europa pati skelbė kryžiaus karus ir Kristaus vardu naikino kitatikius. Vienas iš tokių šventųjų karų truko ilgiausiai pasaulio istorijoje. Tai buvo ne Rekonkista Ispanijoje ir ne Kryžiaus žygiai į Šventąją žemę, bet popiežių palaimintas ir imperatorių remiamas krikščioniškojo pasaulio karas prieš Baltijos šalis. Ketvirtį tūkstantmečio „civilizuotoji Europa” karine jėga brovėsi į baltų kraštą, siekdama jį užvaldyti kaip niekieno žemę” – štai taip prasideda pirmasis lietuviškos istorinės dokumentikos filmas „Saulės mūšis”, kurį TV3 televizija rodys lapkričio 26 dieną, sekmadienį, 15.40 val.
„Saulės mūšis” – tai tik viena dokumentinių filmų ciklo „Kita Europa” dalis, – sako juostos prodiuseris ir režisierius Saulius Bartkus. – Šią juostą kurti pradėjome prieš metus rugsėjo 22-ąją – Saulės mūšio dieną, o baigėme lygiai po metų, kai Šiauliai minėjo jau 770 metų šio mūšio sukaktį.”
Saulės mūšio scenos buvo filmuojamos Kernavės apylinkėse, kur išlikę pelkynai, civilizacijos nepaliestos laukymės ir miškai. Kuriant šį istorinės dokumentikos filmą pasitelkti istorikai Tomas Baranauskas, Romas Batūra ir Kazys Almenas.
„Pagrindinė šio karo esmė buvo žemių užkariavimas. Religija buvo tik pateisinimas”, – sako K. Almenas.
Romos popiežius Grigalius IX savo bule kryžiaus žygį pagoniškajai Lietuvai paskelbė 1236 vasario 19 dieną.
„Tuo metu jau buvo nukariautos visos žemės į šiaurę nuo Dauguvos, o pietuose stipriausia jėga buvo Lietuva, kurios nepralaužus nebuvo galima toliau plėstis. Taigi, visų pirma reikėjo suduoti smūgį Lietuvai”, – filme pasakoja T. Baranauskas.
Kryžiaus žygiui vadovavo ilgametis Kalavijuočių ordino magistras brolis Folkvinas. Į žygį atvyko daugiau kaip 2000 kryžininkų, daugiausia iš Šiaurės Vokietijos. Kalavijuočių ordinas pasitelkė dar tiek rinktinių rusų karių iš Pskovo bei Didžiojo Naugardo, sau pavaldžių estų, lyvių, latgalių, pavergtus žemgalius bei kuršius, kuriems vadovavo ką tik paskirtas Kuršo vyskupas Engelbertas.
Lietuviškos istorinės dokumentikos filme Saulės mūšį suvaidino Senovės baltų brolijos „Vilkatlakai” ir Trakų istorinio klubo „Viduramžių pasiuntiniai” nariai, aktorius Remigijus Bučius, kuriam teko Kalavijuočių ordino Magistro Folkvino vaidmuo, o Romos Popiežių Grigalių IX juostoje suvaidino aktorius Arūnas Smailys. „Saulės mūšio” scenarijaus ir idėjos autorius Gintaras Songaila. Filme, be atkuriamų mūšio ir istorinių – aukojimo, žynių, pranašysčių – scenų, naudojama daug animuotų žemėlapių, kurie iliustruoja 13-ojo amžiaus politinę ir strateginę Lietuvos padėtį tuometinės Europos kontekste, taip pat skaitomos istorinės ištraukos iš Popiežius Grigalius IX raštų, skelbiančių kryžiaus žygį Lietuvai bei pagrindinio šaltinio, kalbančio apie Saulės mūšį, eiliuotosios Livonijos kronikos, kuri plačiausiai aprašo žygio eigą ir patį mūšį.
„Šito mūšio reikšmė yra didžiulė – Lietuva atrėmė pirmą milžinišką kryžiaus žygį ir toliau galėjo egzistuoti kaip valstybė, – sako R. Batūra. – Šiaulių mūšis, tą pripažįsta patys vokiečiai, yra pasaulinės reikšmės, labai svarbus ir Lietuvos istorijos faktas laisvės kovose.”
Pirmasis lietuviškos istorinės dokumentikos filmas „Saulės mūšis” – lapkričio 26-ąją 15.40 val. per TV3!