Dvidešimt metų gyvuojančio tautinių šokių kolektyvo „Vėtra” vadovai prabilo apie veiklos nutraukimą.
Slegia skurdas
Svarbiausią mėgėjų meno apdovanojimą Lietuvoje – „Aukso paukštę” – pelniusį kolektyvą, turintį apie trisdešimtį šokėjų ir aštuonetą muzikantų, slegia skurdas. „Vėtra” nebesulaukia paramos nei iš miesto valdžios, nei iš privačių rėmėjų, todėl neturi lėšų sceniniams kostiumams, instrumentams ir netgi išvykoms į Lietuvoje vykstančius festivalius.
„Esame dažnai kviečiami į festivalius ir kitus renginius Lietuvoje ir užsienyje, bet dažnai turime atsisakyti, nes neturime lėšų susimokėti už autobusą, – apie sudėtingą kultūros centro Žvejų rūmų kolektyvo padėtį kalbėjo jo įkūrėjas ir vadovas Vilius Šleinius. – Esame išmaišę visą Europą, bet visur važiuojame savo, šokėjų, lėšomis. Neturime už ką pasisiūti net autentiškų tautinių kostiumų. Mūsų kostiumai – stilizuoti, tačiau užsienyje reprezentuodami Klaipėdą neišdrįstame to prisipažinti. Ir tų pačių kostiumų neužtenka: vykstant koncertui jau suki galvą, kad savo pasirodymą baigusiems šokėjams reikės atiduoti kostiumus kitiems.”
Anot kapelai vadovaujančio Edmundo Jankaus, trūksta ir instrumentų, todėl muzikantai groja arba savo asmeniniais, arba pasiskolintais.
„Žvejų rūmai nupirko mums būgnų komplektą, bet jis jau vos gyvas. Esame gavę kontrabosą, bet jį iš viso gėda neštis į sceną: instrumentas perlūžęs pusiau, suskilinėjęs. Bet yra koncertas, ir groji su tuo, ką turi”, – teigė E. Jankus.
Pasak V. Šleiniaus, pasitaiko, kad koks instrumentas sugenda koncerto metu. Tada kolektyvui tenka skubiai suktis iš padėties. Vadovas prisimena, kad tokiai bėdai ištikus koncerte Airijoje, kontrabosą teko skolintis iš kolegų rumunų.
„Mes visada esame kaip kokie vargšai, – apgailestavo „Vėtros” vadovas. – Kiek gi galima taip išsilaikyti? Nieko keista, kad pagalvojame apie veiklos sustabdymą.”
Verslininkai neremia
V. Šleiniaus teigimu, kolektyvas jau kelinti metai nebegauna finansavimo iš Žvejų rūmų. Vadovas sako paraiškas teikiantis kasmet, tačiau lėšų neskiriama.
„Mes Žvejų rūmų administracijos dėl to ir nekaltiname – jiems patiems nuolat trūksta pinigų remontui ir kitiems svarbiems dalykams. Žvejų rūmai norėtų mums padėti, bet neturi iš ko, – sakė V. Šleinius. – Todėl mes ieškome kitų finansavimo būdų, kreipėmės pagalbos į verslininkus. Deja, rėmėjų nerandame.
Verslininkai sako, kad įstatymai Lietuvoje tokie, kad skirdami paramą jie turi labai daug vargo. Jei taip bus ir toliau, Klaipėda nebeturės nė vieno sceninio šokio kolektyvo. Tautinio šokio ir muzikos meną propaguojančių kolektyvų turėjome nemažai, o dabar beliko vos keletas. Tuo tarpu kiti didieji šalies miestai savo kolektyvus išsaugoti sugebėjo.”
Lėšos – valstybinėms šventėms
Kultūros centro Žvejų rūmų direktorius Alvydas Lenkauskas patvirtino, kad „Vėtros” veiklai palaikyti lėšų paskutiniu metu nebeskiriama – mokami tik atlyginimai vadovams. Lėšos veiklai, anot A. Lenkausko, nebeskiriamos ne tik „Vėtrai”, bet ir kitiems Žvejų rūmų kolektyvams.
„Negalime paremti kolektyvų, nes patys negauname lėšų iš Savivaldybės. Pasikeitė požiūris į mėgėjų meną. Vadovai turėtų atsikratyti sovietinio mąstymo ir patys būti aktyvesni – ieškoti finansavimo per įvairius fondus”, – teigė direktorius.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė teigė, kad kitoms Žvejų rūmų išlaidoms iš Savivaldybės biudžeto šiemet buvo skirta 180 tūkst. Lt. Tačiau lėšų kolektyvams nelieka, nes iš jų didžiausias kąsnis atitenka Žvejų rūmų organizuojamoms valstybinėms šventėms.
Neremia saviraiškos
G. Giedraitytė pažymėjo, kad į mėgėjų meno kolektyvus žmonės renkasi visų pirma savo saviraiškai. Pasak vedėjos, kolektyvams suteikiamos sąlygos repetuoti, vadovams mokami atlyginimai, o lėšų savo veiklai jie jau turi prasimanyti patys.
Vis dėlto G. Giedraitytė pripažino, kad meno žmonės gali puikiai organizuoti savo kolektyvo veiklą, bet užsiimti lėšų paieškomis – nemoka ir nesugeba.
„Šią mėgėjų meno kolektyvų problemą būtina spręsti”, – sakė Savivaldybės atstovė.