Korupcijos skandale valdžia gręžiojasi atgal

Įtarimų korupcija sudrebinta dabartinė Klaipėdos valdžia pažėrė esą nenuginčijamų argumentų, kad prestižinių žemės sklypų pardavimo įtakingiems verslininkams istorijas užmezgė jos pirmtakai.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratyje atsidūrusi Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovė Judita Simonavičiūtė „Vakarų ekspresui“ prabilo apie oponentų kerštą, galimą reketą ir politinį susidorojimą.

Savo versiją J. Simonavičiūtė vakar turėjo galimybę išdėstyti ir pareigūnams, nes po pietų kartu su advokatu Osvaldu Martinkumi atvyko į apklausą STT Klaipėdos apygardos skyriuje.

Hipodromo nepastatė

„Vakarų ekspresas“ vakar pranešė, kad STT tiria baudžiamąją bylą, kurioje J. Simonavičiūtei pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Pareigūnų akiratyje atsidūrė Savivaldybės prarastų žemės sklypų istorijos, dėl ko galėjusi būti padaryta dešimčių milijonų litų žala.

Tyrimą kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikalstamų ir korupcijos tyrimo departamentas. Vienas iš iniciatorių pradėti tyrimą – Seimo narys konservatorius Jurgis Razma.

Žinia, konkrečiai kalbama apie praėjusiais metais parduotas Savivaldybei priklausančias likviduojamos žemės ūkio paskirties UAB „Dekoratyviniai augalai“ akcijas. Jos parduotos maždaug už 5 milijonus litų, nors akcijų vertė neva buvusi kelis kartus didesnė.

Pasirodžius informacijai apie J. Simonavičiūtei pareikštus įtarimus, vakar bendraudamas su žurnalistais erzelio neslėpė jos bendražygis, uostamiesčio vadovas Rimantas Taraškevičius.

„Visi tik ir kalba, esą Savivaldybė prarado dešimtis milijonų litų, nes tuose sklypuose dabar verslininkai galės vykdyti statybas. Nesąmonė. Nėra duota jokio leidimo. „Miško verslas“ tuos sklypus nuomojasi iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir moka per milijoną litų nuomos mokestį per metus. Konservatoriai vykdo politinį susidorojimą“, – „Vakarų ekspresui“ pareiškė meras.

Painiose sklypų ir akcijų perpardavinėjimo istorijose esminiai yra keli momentai. Vienas jų – kodėl 1997 metais reikėjo inicijuoti per 55 ha žemės sklypų valdžiusios Savivaldybės bendrovės „Dekoratyviniai augalai“ likvidavimą ir kurti naują?

J. Simonavičiūtė „Vakarų ekspresui“ parodė dokumentus, kuriais remiantis matyti, jog „Miško verslo“ steigimo iniciatoriai buvo tuo metu Klaipėdos valdžioje sėdėję konservatoriai. Dokumentuose figūruoja anuometinio miesto mero Silverijaus Šukio pavardė.

Pasirašytoje bendrovės ketinimų sutartyje pažymima, kad veiklą prestižiniuose sklypuose turėtų vystyti Savivaldybės sporto skyrius. Numatyta, kad teritorijose būtų įsteigtos naujos laisvalaikio praleidimo bazės: jojimo mokykla, hipodromas, žirgų veislynas.

„Kaip matome, nieko tokio panašaus nebuvo ir nėra“, – mūsų dienraščiui sakė J. Simonavičiūtė.

Tais pačiais metais meru tapo liberalas Eugenijus Gentvilas, kuris „Vakarų ekspresui“ patvirtino, jog „Miško verslo“ steigimo iniciatoriais buvo konservatoriai.

„Kai mane išrinko meru 1997 metų balandį, tą patį vakarą buvome nuėję į barą. Ten mane supažindino su danu, kuris buvo susijęs su steigiamos bendrovės akcininkais“, – sakė jis.

Reketavo akcininkus?

Mįslėmis apipinta ir dar viena istorija, kai už 5 mln. litų 34 proc. „Dekoratyvinių augalų“ akcijų įsigijo viena iš dviejų „Miško verslo“ akcininkų „Eurovesta“.

Neoficialiai žiniasklaidoje bei tarp politikų yra teigiama, esą su pastarąja įmone yra susijęs žinomas verslininkas Rimandas Stonys, energetinės bendrovės „Dujotekana“ akcininkas bei prezidentas.

Tačiau „Vakarų ekspresui“ pats R. Stonys vakar taip ir nepaaiškino, ar tai tiesa. „Nemanau, kad ta tema turėčiau ką nors komentuoti. Nenoriu ta tema kalbėti, nes nieko nežinau. Ko jūs čia mane tampot?“ – po šių žodžių verslininkas padėjo ragelį.

2005 metais bendrovė „Geležies laužas“ pareiškė „Dekoratyvinių augalų“ akcijas nupirksianti už 17 mln. litų.

Pasak J. Simonavičiūtės, tuomet toks pasiūlymas buvo priimtas kaip netikėta staigmena, todėl buvo kreiptasi į Valstybės saugumo departamentą (VSD). Tai, kad dėl „Geležies laužo“ J. Simonavičiūtė išties kreipėsi, „Vakarų ekspresui“ patvirtino VSD Klaipėdos skyriaus vadovas Algirdas Grublys. Šis suteikęs informacijos bei nukreipęs į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarybą (FNTT).

Paaiškėjo, kad 17 mln. litų pasiūliusi bendrovė yra FNTT akiratyje – vėliau nustatyta, kad nuo 2004 metų sausio 1 d. iki 2005 metų gruodžio 31 d. minėta metalo supirkimu užsiimanti bendrovė dalį atlyginimų mokėjo „vokeliuose“. Valstybei buvo nesumokėta apie 130 tūkst. litų mokesčių.

J. Simonavičiūtė sakė, esą už „Geležies laužo“ stovi „vyrukai“ bei užsiminė apie tariamą reketą.

„Tokiu rezonansiniu momentu, kai jau beveik pavyko pabaigti tas painias „Miško verslo“ istorijas, pasirodo bendrovė, kuri siūlo 17 mln. litų. Visi žiūrėjo į tą skaičių, o ne į tai, ar gali pretenduoti į akcijas įmonė. Pirmumo teisė suteikta akcininkams. „Geležies laužo“ elgesys – provokacija, kažkoks reketas. Jie kalbėjo su pirkėjais, spaudė“, – teigė J. Simonavičiūtė.

Ji sakė, kad leidimo akcijas pirkti negavęs „Geležies laužas“ teoriškai galėjo Savivaldybės administraciją paduoti į teismą, tačiau to nepadarė.

Neišduoda leidimų

Dar vienas momentas – itin akcentuojami „Miško verslo“ žemės sklypai ir jų įsivaizduojama vertė.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (KAVA) Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas Svajūnas Mačiulskis „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad „Miško verslas“ visus sklypus nuomojasi.

Nuomos sutartys pasirašytos ne daugiau kaip keliolikai ar keliasdešimčiai metų.

„Tikrai ne 100 metų. Kalbant apie žemę Labrenciškėse, joje apskritai negali būti išduodami leidimai statyboms. Ten yra žemės ūkio paskirties žemė“, – sakė jis. Verslininkai jau bandė gauti leidimą medelyno vietoje statyti gyvenamųjų namų kvartalą, tačiau nesėkmingai.

J. Simonavičiūtė aiškino, esą jei būtų leista keisti žemės paskirtį į gyvenamąją, reikėtų sumokėti mokesčius, o vėliau pirkti sklypus iš valstybės.

„Pirkti galėtų tik rinkos verte, todėl dabar medelyne esantys sklypai kainuotų keliasdešimt milijonų litų. Pusę šios sumos gautų Savivaldybė, o kitą pusę – valstybė. Tad jokios žalos mes nepadarėme, parduodami akcijas už 5 mln. litų, nes vis viena pavyktų išlošti“, – savo versiją dėstė politikė.

„Miško verslo“ atstovai situacijos nekomentuoja.

„Vakarų ekspresui“ paskambinus internete nurodytu „Eurovestos“ kontaktiniu telefonu, juo atsiliepusi moteris iš pradžių negalėjo patvirtinti, kad paskambinta „Eurovestai“, vėliau atsakė teigiamai. Prisistačius ir paprašius sujungti su vadovais, pašnekovė atkirto, kad jų nėra. Pasiteiravus pavardžių, moteris tikino jų nežinanti, o pokalbio pabaigoje pranešė, kad paskambinta ne tuo numeriu.

Geidžiami sklypai

Vakar jau rašėme, kad visa ši istorija prasidėjo 1997 metais, kai 100 procentų UAB „Dekoratyviniai augalai“ akcijų valdžiusi Klaipėdos savivaldybė jos turtą, kaip vienas iš steigėjų, įnešė į bendrą Lietuvos-Danijos bendrovę „Miško verslas“.

Nuo tų pačių metų „Dekoratyviniai augalai“ buvo pradėti likviduoti, tačiau tai pavyko padaryti tik 2004 metais. Po metų įvyko sandėris, pagal kurį „Miško verslo“ akcijas nusipirko UAB „Eurovesta“.

Šiuo metu Klaipėdos savivaldybės administracija „Miško verslo“ akcijų nebeturi, o ši bendrovė disponuoja trimis žemės sklypais prestižinėse uostamiesčio vietose – „Žuvėdros“ stovykloje Giruliuose (8,34 hektaro šalia jūros), medelyno teritoriją su pastatais Labrenciškėse (39,9 hektaro) bei sklypą ir šešis pastatus Kretingos gatvėje, šalia Danės upės (7,5 hektaro).

Įtariama, esą tikrasis „Miško verslo“ tikslas ir buvęs pigiai supirkti sklypus, o vėliau juose vykdyti grandiozines statybas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.