Garsus norvegų architektas Nilsas Torpas siūlo šviesaus, žalio ir gyvo gyvenimo Žemojoje Fredoje scenarijų
Garsus norvegų architektas Nilsas Torpas kauniečiams pateikė savo siūlymus, kaip atgaivinti kairįjį Nemuno krantą. Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Domus Mea” užsakymu N.Torpas kuria Žemosios Fredos gyvenamąjį kvartalą. Dabar čia plyti pramoninės teritorijos.
N.Torpas savąjį projektą vakar Kauno architektų namuose pristatė architektų profesinei bendruomenei, o po keleto valandų apie jį dar kartą kalbėjo Istorinėje Prezidentūroje surengtoje diskusijoje „Kaunas veidu į upes: dabartinė situacija ir nauji iššūkiai”.
Prieš patenkindamas abiejų „Domus Mea” inicijuotų renginių publikos smalsumą ir parodydamas naujo gyvenamojo kvartalo Žemojoje Fredoje maketus bei eskizus, N.Torpas pristatė savo kūrybos filosofiją, savo teiginius iliustruodamas projektų, įgyvendintų ne tik Norvegijoje, vaizdais. Pagrindiniai N.Torpo kūrybinės filosofijos akcentai – architektūrą būtina pritaikyti prie esamo kraštovaizdžio, kurti ne pastatus, o formuoti erdves, kuriose žmonės gerai jaustųsi. Rengiantis projektuoti, svarbu ištirti, ar į pastatus pateks pakankamai saulės, kaip teritoriją veiks vėjo srautai ir vanduo. Viešosios erdvės – vienas svarbiausių dalykų ir naujuose rajonuose. Priėjimas prie vandens jose turi būti toks paprastas ir patogus, kad čia galima būtų vos ne „merkti drabužius”.
Į kairiajame Nemuno krante projektuojamą naują miesto kvartalą N.Torpas siūlo patekti ne tik esamais, bet ir dviem naujais tiltais. Vienas jų upę kirstų ties būsimaisiais sporto rūmais Nemuno saloje, o kitas – maždaug ties I.Kanto gatve.
H. ir O. Minkovskių gatvę architektas siūlo paversti bulvaru – su abipus žaliuojančiais medžiais ir žalia skiriamąja juosta. Taip jis vizualiai neperskeltų pusiau teritorijos, plytinčios nuo upės iki Fredos šlaitų. Planuojamos teritorijos pastatų kompozicija, anot N.Torpo, turi derėti prie kitoje upės pusėje plytinčio miesto Centro plano. Norvegas pasiūlė 4-9 aukštų gyvenamosios, komercinės ir visuomeninės paskirties statinius sugrupuoti į aštuonis atskirus „kaimus”, kuriuos skirtų gausūs žalieji plotai. Tačiau tarp atskirų „kaimų” turėtų nusidriekti keliukai, takeliai ir patrauklūs visuomeninės paskirties objektai, viliosiantys miestiečius judėti po rajoną.
Norvegų architektas nesiūlo įrengti jokių dirbtinių upės įlankų ir kanalų. Jo eskizuose Nemunas daro jaukų vingį, kuriuo grožėtis galima iš palaipsniui link vandens besileidžiančių terasų.
Keisčiausiai N.Torpo projekte atrodo du aukštybiniai pastatai, tarsi baigiantys tiltą, kurio pradžia – ties būsimaisiais sporto rūmais. Dabartinėje „Kauno grūdų” teritorijoje nupiešti dangoraižiai, norvego pasiūlymu, galėtų tapti miesto simboliu, matomu nuo visų Centrą juosiančių šlaitų. Tačiau N.Torpas neslėpė, kad tai tik šviežia idėja, pateikta miestiečių apmąstymui.
Norvegų architekto projekto pristatymą surengę „Domus Mea” atstovai jį pateikė kaip projektavimo proceso etapą – duoklę viešumui. Architektūrinei urbanistinei ekspertų tarybai N.Torpo projektas dar nėra pateiktas.