Parlamentas atsidūrė teisinėje aklavietėje

Šiandien Seimas ieškos sunkaus miško parkų žemės rebuso sprendimo

Kad ir kokį kelią pasirinktų parlamentarai – priimti ar atmesti Prezidento veto – vis vien bus nepatenkintųjų tokiu jų sprendimu. Abiem atvejais būtų kalbama, kad Seimas pamynė vienų ar kitų piliečių lūkesčius.

Košę užvirė Vyriausybė

Vakar keturi Seimo komitetai dar kartą apsvarstė Prezidento grąžintas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, kurios leistų šalies gyventojams natūra atkurti nuosavybę į miško parkams priskirtus plotus. Du komitetai – Kaimo reikalų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių – nusprendė rekomenduoti Seimui atmesti Prezidento veto. Kiti du – Aplinkos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir kultūros – pritarti šalies vadovo nuomonei.

Kaimo reikalų komiteto posėdyje Prezidento poziciją dėsčiusi jo patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė teigė, kad šių pataisų priėmimas pažeistų visuomenės interesus ir konstitucinius principus. Pasak jos, negalima keisti nuosavybės teisių atkūrimo taisyklių besibaigiant pačiam restitucijos procesui, nes tai pažeistų konstitucinį teisinio stabilumo principą. Nuosavybės teisių atkūrimo procesą ketinama baigti jau kitais metais.

Pasak A.Rauličkytės, Gordijo mazgas teisių į žemę atkūrimo procese buvo sumazgytas 1999 metais, kai Vyriausybė priėmė nutarimą, leidusi atkurti nuosavybės teises ir miško parkuose, nors iki tol nuo 1992 metų buvo laikomasi principo, kad žemės plotų miško parkams priskirtose teritorijose savininkams arba paveldėtojams šis turtas turi būti kompensuojamas pinigais arba žemės sklypais kitose teritorijose.

Pasinaudoti įstatymu suspėjo ne visi

Iki 1999 metų didžioji dalis žemės savininkų persikėlė savo sklypus iš miško parkų arba pasitenkino pinigine kompensacija, tačiau likusieji, sulaukę palankaus Vyriausybės sprendimo, suskubo pasinaudoti galimybe susigrąžinti tėvų ar senelių žemę, esančią parkuose. Iki 2001 metų, kuomet Vyriausybės nutarimas buvo panaikintas ir sugrįžta prie ankstesnės restitucijos reglamentavimo tvarkos, privatiems savininkams suspėta išdalyti 991 ha miško parkuose esančios žemės.

Ne mažiau kaip 417 piliečių, pretenduojantys į 533 ha žemės miško parkuose, pasijuto apgauti – jiems 1999-2001 metais irgi buvo tvarkomi nuosavybės atkūrimo dokumentai, matuojama žemė, net jau sukalti riboženkliai, tačiau šių darbų nespėta pabaigti iki Vyriausybės nutarimo panaikinimo datos, tad ir jų nuosavybės teisės atkurtos nebuvo.

Kaip komisijos posėdyje kalbėjo Prezidento patarėja A.Rauličkytė, Seimas, spręsdamas miško parkų žemės dilemą, neturėtų „1999-2001 metų klaidos laikotarpį vertinti kaip atskaitos tašką“. Pasak jos, jeigu pataisos būtų priimtos, tai pažeistų konstitucinį lygiateisiškumo principą, kadangi tie piliečiai, kurie iki 1999 metų atsisakė savo teisių į miško parkų teritorijas ir pasitenkino kompensacijomis, dabar pasijustų apgauti valstybės – sklypai miško parkuose yra šimteriopai vertingesni nei tos kompensacijos ar sklypai kitose teritorijose.

Lankėsi parke

Tuo tarpu didesnioji Kaimo reikalų komiteto narių dalis įsitikinusi, kad pataisų priėmimas visų pirma pateisintų teisėtus lūkesčius tų asmenų, kurių nuosavybės dokumentų 1999-2001 metais nespėta sutvarkyti iki galo. Posėdyje buvo išklausyti ir šių pretendentų grupės atgauti žemę miško parkuose atstovai. Jie tikino, kad kai kurie žemės plotai į miško parkų teritorijas Vyriausybės sprendimu apskritai buvo įtraukti tik 2002 metais.

Tiek Prezidento patarėjos, tiek parlamentarų nuomonė dėl tuometinių Vyriausybės sprendimų buvo tapati – ne visai žemei pagrįstai suteiktas miško parko statusas, neaiškūs ir piktnaudžiavimui palankūs Vyriausybės nustatyti kriterijai, kuriais remiantis toks statusas gali būti suteiktas.

Vakar dalis komiteto narių apsilankė Labanoro regioniniame parke norėdami savo akimis pamatyti, kaip atrodo miško parkų teritorijos, į kurias pretenduoja savininkai. Kaip „Kauno dienai“ sakė konservatorius Kazys Starkevičius, tai, ką jie pamatė, parku pavadinti neįmanoma.

„Miško parkui keliami aiškūs reikalavimai, kad juose būtų infrastruktūra, takai, keliukai, suoliukai, bet mes radome tik šiukšlynus aplink ežerą. Parko direkcijos atstovas, kuris mus lydėjo, sakė, kad trūksta lėšų susitvarkyti“, – savo įspūdžiais pasidalijo parlamentaras.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.