Praktikoje yra gausybė skirtingų greito važiavimo būdų, kuriuos vairuotojai gali patys pasirinkti
Vairuotojai, pasirenkantys greitį, kuris labai skiriasi nuo vidutinio greičio, dažniau tampa eismo įvykių dalyviais ir kaltininkais.
Optimalus greitis
Didelis greitis ir dažnas jo keitimas didina eismo įvykio su sunkiais kūno sužalojimais tikimybę. Mat netikėtai kintančio greičio sąlygomis didėja reikalavimai kitiems eismo dalyviams, jie verčiami akylai stebėti ir reaguoti į nuolat besikeičiančią situaciją. Gerai, jeigu šalia važiuoja patyręs vairuotojas. O jeigu ne?..
Greit važiuojant automobilis naudoja daugiau degalų, daugiau išmeta dujų. Kartu didėja transporto priemonių keliamas triukšmas.
Todėl optimalaus greičio pasirinkimas yra ideali priemonė siekiant kompromiso tarp optimalaus kelio laidumo, eismo saugumo ir aplinkos apsaugos.
Nukrypimas nuo vidutinio greičio
Net važiuodami tomis pačiomis sąlygomis vairuotojai pasirenka skirtingą greitį. Vien greičio keitimas jau gali didinti eismo įvykio riziką. Jei automobiliai važiuoja ta pačia kryptimi skirtingu greičiu, anksčiau ar vėliau tarp jų susidarys konfliktinė situacija. Dėl skirtingo greičio gali susidaryti automobilių spūstis, kuri didina eismo įvykio riziką.
Tyrimai rodo, kad tiems vairuotojams, kurių važiavimo greitis labai skiriasi nuo transporto priemonių srauto vidutinio greičio, rizika patekti į eismo įvykį didesnė už tų, kurie laikosi greičio, artimo vidutiniam. Tai reiškia, kad rizikos laipsnis patekti į eismo įvykį vairuotojui, kuris važiuoja didesniu nei vidutinis greičiu, yra didesnis negu vairuotojui, kuris laikosi greičio, artimo vidutiniam. Tas pats pasakytina ir apie vairuotojus, kurie važiuoja greičiu, mažesniu už vidutinį. Tada didesnė tikimybė, kad į tokį automobilį atsitrenks iš paskos didesniu greičiu važiuojantis automobilis. Dar didesnis greičio skirtumas tarp automobilių ir dviračių, traktorių, vežimų, pėsčiųjų irgi didina eismo įvykio tikimybę.
Važiavimas dideliu greičiu
Daugiausia eismo nelaimių įvyksta dėl važiavimo dideliu greičiu. Jos būna ypač skaudžios. Greitis vairuotoją verčia įsitempti ir sutelkti visą dėmesį į kelią. Net patyrusių vairuotojų, važiuojančių 100 km per valandą ir didesniu greičiu, pulsas būna 40 proc. dažnesnis, negu jiems važiuojant 50-60 km per valandą greičiu. Todėl vairuotojas privalo gerai žinoti važiavimo dideliu greičiu ypatybes ir jas įvertinti praktikoje. Vien žvilgsniui nukreipti nuo vieno objekto prie kito reikia 0,15-0,33 sekundės. Per vieną sekundę vairuotojo žvilgsnis gali aprėpti ne daugiau kaip 3-6 objektus. Greitis šį skaičių dar sumažina.
Prisitaikymas
Sumanus vairuotojas greitį moka pasirinkti atsižvelgdamas į kelio sąlygas ir aplinkybes: važiuoja greičiau, kai galima, lėčiau, kai būtina.
Ir jokių netikėtumų – neleiskite savęs užklupti netikėtai. Todėl būtina nuolat galvoti, ką gali padaryti kiti. „Galvok už kvailį” – ši sena tiesa kaip niekur kitur tinka ir kelių eismui.
Intensyvumas
Važiavimo greitis priklauso ir nuo eismo intensyvumo. Kuo didesnis greitis, tuo didesnis nuotolis tarp kolona važiuojančių automobilių. Vokietijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad maksimalus kelio laidumas būna tada, kai transporto priemonių greičio diapazonas yra 50-60 km per valandą.
Kuo didesnis greitis, tuo siauresnis matymo laukas, tai yra vadinamasis tunelio efektas.
Žinoma, kad vaizdai gali būti apgaulingi, ypač kai važiuojama dideliu greičiu, temstant arba tamsiu paros laiku, pablogėjusio matomumo dėl oro sąlygomis, kai apakina priešpriešinio automobilio šviesos, kai pasitaiko kelio pakilimų, nuolydžių, vingių, kai iškreipiama perspektyva. Visais tais atvejais priešpriešinių ir pakeleivingų automobilių nuotolį ir greitį vairuotojas įvertina su didele paklaida.