Slapti įrašai nedraudžiami

Kviesdami kandidatus į pokalbį dėl darbo, darbdaviai neretai griebiasi Vakaruose paplitusių gudrybių – daro slaptą vaizdo ar garso įrašą, kurį vėliau analizuoja.

Pasitaiko, kad pokalbio metu interesantas kelioms minutėms kabinete paliekamas vienas. Nieko neįtariančio žmogaus elgesį fiksuoja vaizdo kamera, o iš gautos informacijos daromas psichologinis būsimojo darbuotojo portretas.

Kartais pokalbis slapta įrašinėjamas ir į diktofoną – iš žmogaus kalbėjimo manieros, išsakytų minčių esą galima nuspręsti, ar jis yra tinkamas kandidatas siūlomoms pareigoms užimti.

Verslo konsultacijas teikiančios bendrovės „Erra” direktorė Goda Aženeckaitė neneigė – tokia metodika yra pripažinta ir taikoma.

„Tačiau etikos sumetimais reikia žmogų informuoti, atsiklausti, ar galima daryti įrašą. Jokių slaptų kamerų. Vienareikšmiškai”, – aiškino atrankų specialistė.

G.Aženeckaitė sakė, kad įrašai daromi dėl kelių priežasčių – vėliau juos darbdavys peržiūri kartu su psichologu arba įrašą parodo kitiems įmonės vadovams, kurie negalėjo dalyvauti pokalbyje. „Taip dažniausiai nutinka, jeigu įmonėje sprendimus priima keli žmonės”, – teigė konsultantė.

Darbuotojų atrankas ne vienerius metus vykdančios įmonės „Manager.lt” vadovas Aras Mileška dienraščiui pasakojo, kad įrašas padeda atidžiau stebėti ne tik žodinę, bet ir kūno kalbą. „Be to, jeigu žmogus darbinasi į užsienio įmonę ar į kitur esantį filialą, vaizdo ar garso įrašas gali būti siunčiamas tos įmonės ar padalinio personalo specialistui”, – sakė jis.

A.Mileška įsitikinęs, kad kandidatas turi būti įspėtas apie ketinimus jį filmuoti ar daryti garso įrašą. „Kitaip, išaiškėjus šiems faktams, įmonė rizikuoja sugadinti savo reputaciją”, – sakė jis.

Darbo inspekcijos Klaipėdos skyriuje iki šiol neužfiksuota nė vieno skundo dėl tokio darbdavių elgesio. Inspekcijos viršininkas Arūnas Džiugas teigė, kad, net ir gavę skundą, inspektoriai nebūtų galėję pradėti tyrimą.

„Darbo kodekse nėra reglamentuota, ar tokia priėmimo į darbą procedūros dalis nepažeidžia įstatymų. Tačiau sutinku, kad situacija kebli”, – sakė A.Džiugas.

Inspekcijos teisininkė Jūratė Kašetaitė aiškino, kad kiekviena įmonė pati nustato, kokiu būdu atrinkti kandidatus į darbuotojus. „Tai turėtų būti numatyta įmonės vidaus darbo taisyklėse. Jeigu įrašai ir yra daromi, nematau čia jokių žmogaus teisių pažeidimų”, – mano teisininkė.