Naujajam Klaipėdos miesto bendrajam planui iškilo grėsmė likti neįgyvendintu projektu, kuriam bus išleista beveik 400 tūkstančių litų.
Miesto bendrojo plano rengėjams jau yra sumokėta už darbus daugiau nei trečdalis milijono – 348 tūkst. Lt.
Klaipėdos politikai bendrajame plane nenori pažymėti giliavandenio uosto Melnragėje vietos, nors to reikalavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir prašė Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas. Nors savivaldybė jau ne pirmus metus siekia miesto centre padaryti keletą laisvų priėjimų prie marių, Uosto direkcija nesutinka, kad kai kurios laivų remontui skirtos teritorijos virstų gyvenamaisiais kvartalais. Bendrojo plano projektui turi priekaištų ir sklypų savininkai, nenorintys aukoti savo nuosavybės keliams tiesti.
Nenori gąsdinti
Savivaldybė nenori iš anksto gąsdinti melnragiškius dėl giliavandenio uosto.
Anot Klaipėdos vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, Uosto direkcija turi finansuoti poveikio aplinkai vertinimo studiją. „Be poveikio aplinkai studijos negalime planuoti giliavandenio uosto vietos”, – sakė A.Mureika.
Anot jo, savivaldybė sutinka neleisti Melnragėje užstatyti teritorijų, kurios galimai bus naudojamos giliavandeniam uostui aptarnauti.
Pasak architekto, uostas jūroje gali atsirasti po 20 metų, o miesto bendrojo plano sprendiniai galios tik dešimtmetį.
„Neaišku, ar uostas Melnragėje bus statomas. Gal mokslininkai nustatys, kad jo poveikis aplinkai bus labai žalingas. Kam reikia iš anksto gąsdinti melnragiškius?” – svarstė jis.
Nėra pagrindo
Uosto direkcija neleidžia bendrovių „Laivitė” ir „Baltlanta” teritorijoje Naujojoje Uosto gatvėje 3 pastatyti gyvenamąjį kvartalą. Direkcija atsisako derinti bendrojo plano sprendinius.
Pasak A.Mureikos, uosto vadovai parašė pretenziją, kad keisti to sklypo paskirties nėra pagrindo.
„Klaipėda” rašė, kad vietoje bendrovių „Laivitė” ir „Baltlanta” 6,7 hektaro teritorijoje bus pastatytas gyvenamasis ir komercinis kvartalas.
Komercinės paskirties pastatai – mažos parduotuvės, kavinės – bus šalia gyvenamąjį kvartalą kertančios pėsčiųjų alėjos.
Prie marių turėtų iškilti dideli restoranai, 20 aukštų viešbutis. Naujajame kvartale – 48 tūkst. kvadratinių metrų gyvenamojo ploto. Čia galėtų įsikurti iki 4 tūkst. gyventojų.
Pasak A.Mureikos, negalima patvirtinti buvusios bendrovių „Laivitė” ir „Baltlanta” teritorijos naujojo detaliojo plano, kol nebus patvirtintas naujasis Klaipėdos bendrasis planas.
Kad planas būtų patvirtintas, jis turi būti suderintas su valstybės kontroliuojamomis įstaigomis ir įmonėmis.
Neteks tūkstančių
Jei Uosto direkcija leistų perimti miestui 6,7 hektaro teritorijos bendrovės „Memelio miestas” projektui įgyvendinti, uostas per metus prarastų apie 270 tūkst. litų žemės nuomos mokesčio.
Valstybinio uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas sakė, kad negali priimti nutarimo už Vyriausybę.
Todėl direkcija nesutinka, kad anksčiau bendrovėms „Laivitė” ir „Baltlanta”, o dabar jau bendrovei „Memelio miestas” išnuomota teritorija būtų naudojama ne uosto reikmėms.
„Koks aš būčiau pavaldinys, jei priiminėčiau sprendimus už savo viršininką?” – klausė S.Dobilinskas.
Pasak jo, miesto valdžia ne kartą kai kam leido daryti naujus sklypų detaliuosius planus, nors Klaipėdos bendrajame plane teritorijos paskirtis buvo kitokia. Paskui savivaldybės taryba pakeisdavo bendrojo plano sprendinius ir patvirtindavo naujas sklypų vizijas.
Brangi studija
Vyriausybė geidžia matyti giliavandenio uosto kontūrus Melnragėje.
„Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas, kuriam vadovavo buvęs Premjeras Algirdas Brazauskas, siūlė Klaipėdos valdžiai pažymėti vietas jūroje, kur galėtų būti giliavandenis uostas. Juk tai net ne miesto teritorija. O vieta naujojo uosto keliams, geležinkeliams gali būti numatyta, kai ateis laikas. Tik reikia galimose naujų kelių vietose neleisti statyti naujų pastatų”, – sakė S.Dobilinskas.
Anot jo, giliavandenio uosto poveikio aplinkai vertinimo studiją galima rengti, kai bus susitarta, jog giliavandenė prieplauka jūroje tikrai bus statoma.
„Studija labai brangiai kainuos, gal net porą milijonų litų. Kam be reikalo laidyti pinigus?” – stebėjosi uosto generalinis direktorius.
Protas nugalės
„Mes žadėjome Vyriausybei pateikti alternatyvą: pažymėti bendrajame plane ir giliavandenį uostą, ir vietą tiltui į Neringą. Paskui siūlyti – arba abu sprendinius palikti, arba abu išbraukti. Greičiausiai abiejų būtų atsisakyta, nes Vyriausybė kategoriškai prieš tiltą į Kuršių neriją”, – pasakojo savivaldybės tarybos Strateginės plėtros komiteto narys Saulius Budinas.
Anot jo, idėja liko neįgyvendinta – bendrajame plane nepažymėta vieta tiltui.
„Nors anksčiau buvome numatę, kad tiltas į Neringą būtų nutiestas per Kiaulės Nugaros salą, kad būtų kur pastatyti atramą”, – prisiminė tarybos narys.
Jis teigė, kad giliavandenio uosto vieta pagal japonų studiją parinkta labai ekonomiškai palankioje vietoje.
„Tačiau šioje vietoje uostas labiausiai paveiks aplinką. Melnragėje nuvertės nekilnojamasis turtas. Neaišku, kas tai žmonėms kompensuos”, – tvirtino politikas.
Pasak jo, miesto taryba nesutiks pažymėti giliavandenio uosto vietos.
Tačiau S.Budinas tikisi, kad savivaldybė ras kompromisą su Vyriausybe ir bendrasis planas bus patvirtintas.
„Algirdo Brazausko Vyriausybė buvo labiau ūkiška, o Gedimino Kirkilo – politinė, todėl bus lengviau rasti kompromisą, kad nereikėtų stabdyti pradėtų statybų”, – mano tarybos narys.
Užtvertas pamarys
Europoje įprasta keisti įmonių, esančių prie vandens telkinių, paskirtį iš gamybinės į gyvenamąją.
Pasak S.Budino, klaipėdiečiai turėtų prieiti prie marių.
„Tai ne nauja idėja Europos Sąjungoje. Hamburgas, Londonas atsisakė pramonės prie jūrų, kad gyventojai galėtų prieiti prie vandens. O mūsų pamarys – vienos tvoros, išlikusios nuo sovietmečio”, – tvirtino jis.
S.Budinas tikisi, kad sveikas protas nugalės ir buvusios „Laivitės” bei „Baltlantos” teritorijos bus atvertos klaipėdiečiams.
Politikas mano, kad Uosto direkcija turi nekišti kojos klaipėdiečių interesams, o rūpintis, kad uoste būtų greičiau įsisavinamos teritorijos krovai, gamybai.
Gaila sklypų keliams
Bendrojo plano sprendiniams prieštarauja savininkai, Klaipėdos rytuose supirkę žemės ūkio paskirties sklypus, kurių paskirtį ketina keisti į gyvenamųjų namų statybos.
„Savivaldybė gauna dešim- tis skundų, kad savininkų žemėje planuojami keliai, kiti infrastruktūros objektai. Jie nesupranta, kad niekas nerengs detaliųjų planų, kol nebus numatyti keliai, inžineriniai komunikacijų koridorių, želdiniai”, – pasakojo A.Mureika.
Žemės ūkio sklypai miesto rytuose, anot A.Mureikos, taps gyvenamaisiais kvartalais.
„Savivaldybė turi rezervavusi apie 10 hektarų ploto sklypą prie Jakų žiedo. Čia planuojama pastatyti sporto kompleksą. Užtektų vietos darželiui ir mokyklai”, – teigė vyriausiasis architektas.
Pasak jo, kai kursis naujas gyvenamasis rajonas miesto rytuose, nereikės paimti savininkų žemės visuomenės poreikiams.