Vaikai mokykloje smurtauja, dažnai imdami pavyzdį iš tėvų.
Mokytojams tenka išklausyti pradinukų skundų, kad buvo skriaudžiami ar valgykloje atėmė bandeles.
Pedagogai vaikams jokių bausmių už tokį elgesį taikyti negali, o tėvai ne visada žino, ką skriaudžiamam vaikui patarti. Bėgti ar „duoti atgal”?
Veda elgesio sąsiuvinius
Pedagogai pripažįsta, kad elgesio problemų daugiausiai turi asocialių šeimų vaikai. Šiurkščių vaikų skriaudžiami pradinukai kartais bijo skųstis, kad rytojaus dieną negautų dvigubos dozės.
Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Renata Venckienė sakė, kad konfliktų dažniau kyla tarp to paties amžiaus vaikų.
Pasak R.Venckienės, mokytojams kol kas pavyksta susitvarkyti su neklaužadomis. „Apie elgesį diskutuojama klasėje, o jeigu nusižengimai kartojasi, kviečiame į pokalbį tėvelius”, – aiškino ji.
Pradinių klasių moksleiviai turi sąsiuvinius, kuriuose mokytojai pažymi visus gerus ir blogus darbus. Mažam vaikui, aišku, svarbu sąsiuvinyje turėti kuo daugiau saulyčių.
Nepataisomiems atsikalbinėtojams ir skriaudėjams įrašas lieka kur kas svarbesniame dokumente – mokinio byloje.
Pavyzdys – iš tėvų
Psichologai įsitikinę, kad atžaraus elgesio be priežasties nebūna.
Jeigu vaikas yra linkęs skriausti kitus, vadinasi, jam trūksta švelnumo arba tėvai rodo netinkamą pavyzdį.
Klaipėdos psichikos sveikatos centro psichologė Rasa Karalienė tvirtino, kad mažesniuosius linkę skriausti tie, kuriems tėvai taiko fizines bausmes.
Psichologė patarė atsikratyti įpročio grasinti, kad „atiduos piktam dėdei”, duos „beržinės košės” ir panašiai.
Tokiu elgesiu tėvai nejučia parodo, kad vyresnieji turi teisę skriausti mažesnį ir silpnesnį.
Pasak R.Karalienės, bausmė gali būti laisvės ar malonumų apribojimas, bet jokiu būdu ne mušimas ar barimas kitiems, ypač bendraamžiams, matant.
Geriausia gynyba – bėgimas?
Tėvams taip pat nėra lengva. Ką patarti skriaudžiamam vaikui – „duoti į kaulus”, bėgti ar pasiskųsti mokytojui?
Psichologė R.Karalienė aiškino, kad kiekviena situacija yra individuali. „Jeigu skriaudžia bendraamžis, reikėtų bandyti priešintis, vyti šalin ir parodyti, kad nebijo”, – sakė ji.
Užpuolus vyresniam, geriausia gynyba yra bėgimas. „Juk ne už Tėvynę kovoja”, – juokavo psichologė.
Raginti vaiką „duoti skriaudikui atgal” specialistė nepatarė, nes mažieji dažnai neapskaičiuoja savo jėgos ir nepasirenka tinkamos smūgio vietos.
Labai svarbu, kad vaikas mokykloje turėtų draugų, kurie galėtų apginti ar tiesiog būti kartu. Agresyvieji nedrįsta pulti viso pulko.
Auklėja tėvai
R.Karalienė tikino, kad pradinukai dar nemoka bendrauti, ir palikti vieni, be mokytojo priežiūros, būtinai įžiebia konfliktą.
Todėl patartina nepalikti būrio vaikų vienų, o padėti jiems bendrauti. Tačiau, anot psichologės, kai kurie tėvai atsakomybės kratosi. Nuo senų laikų jie įpratę galvoti, jog auklėjimo funkciją turi atlikti mokytojas.
Bet mokytojo darbas pirmiausia yra mokyti, tėvų – auklėti.
Vitės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos R.Venckienės nuomone, vaikams labai naudinga popamokinė veikla. Būreliuose ne tik išmokstama piešti ar šokti, bet ir bendrauti.
„Būna ir tokių vaikų, kurie paniškai bijo likti vieni ir grįžtančių iš darbo tėvų laukia tupėdami spintoje”, – dėstė mokinių problemas R.Venckienė.