Iš privačių asmenų žemę visuomenės poreikiams Lietuvoje bus galima paimti, jei ta žemė bus reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams, oro uostams statyti, keliams ir vamzdynams tiesti, taip pat – steigti sąvartynams ir kapinėms, statyti kūno kultūros ir sporto statinius bei kitoms reikmėms.
Žemę iš privačių asmenų bus galima paimti tik tada, jeigu jos poreikis bus numatytas specialiuosiuose arba detaliuosiuose planuose.
Priėmus sprendimą tam tikrą žemę paimti visuomenės poreikiams, apie tai jos savininkas bus informuojamas raštu ir jis nuo tada nebegalės tos žemės perleisti, įkeisti ar pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti).
Už valstybės ar savivaldybės poreikiams paimamą žemę jos savininkui bus atlyginama rinkos kaina.
Taip pat numatyta galimybė paimamo visuomenės reikmėms sklypo savininkui su apskritimi susitarti dėl lygiaverčio žemės ploto suteikimo toje pačioje apskrityje.
Privati žemė galės būti paimta ir išžvalgytiems naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti, viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, gyvenamųjų vietovių socialinei infra-struktūrai plėsti – švietimo, mokslo, kultūros, sveikatos, aplinkosaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo statiniams.
Žemė visuomenės poreikiams iš savininkų galės būti paimama ir krašto, ir valstybės sienos apsaugai, aerodromams, uostams, geležinkeliams, keliams (ne tik valstybiniams) ir magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms, gamtos ir kultūros paveldui.