Vyriausybė nutarė skirti folkloristui Konstantui Algirdui Aleksynui valstybinę Jono Basanavičius premiją už reikšmingą mokslinę ir visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje.
K.Aleksynas per keturis dešimtmečius sudarė, rengė, redagavo – vienas ir su kitais – daugiau kaip septyniasdešimt tautosakos bei folkloristikos knygų. Jo pastangomis sugrąžinta ir pirmąkart pristatyta šiuolaikiniams skaitytojams – moksleiviams, studentams, mokslininkams ir visiems mėgėjams, liaudies meno tradicijų puoselėtojams – Simono Daukanto, Antano Baranausko, Mečislovo Davainio-Silvestraičio, Viliaus Kalvaičio, Mato Slančiausko, Jurgio Dovydaičio ir kitų kultūros veikėjų užfiksuota tautos tradicinė kultūra. Pažymėtini folkloristo didieji darbai – iki penkiolikos tomų išaugusi „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka”, „Lietuvių liaudies dainynas”, partizanų ir tremtinių dainų rinkiniai „Išplėšė man laisvę brangiausią: Tremtinių dainos” , „Palinko liepa šalia kelio: Partizanų dainos” ir kiti.
Nuo pat XX a. šeštojo dešimtmečio, dar būdamas studentas, jis pradėjo ekspedicijų maratoną. Vien liaudies dainų surinkta apie 3800, aptikta žmonių, mokančių po 300–400 dainų, galinčių pavartoti 300 patarlių bei priežodžių.
K.Aleksynas taip pat rūpinosi, kad tautosakos baruose daug nuveikusių žmonių sukaupta medžiaga patektų Lietuvių tautosakos rankraštyno globon. Šitaip buvo išsaugotas gausus folkloristo Zenono Slaviūno asmeninis archyvas. K. Aleksynas peržiūrėjo ir parengė perduoti Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui ilgus dešimtmečius kauptą tautosakos rinkėjo Jurgio Dovydaičio rankraštinį, fonografinį ir fototekinį palikimą. Dideli ir svarbūs K.Aleksyno nuopelnai iškeliant pokario rezistencinės tautosakos išliekamąją vertę. K.Aleksyno įnašas į tradicijų išsaugojimą ir stiprinimą – reikšmingas visai Lietuvos kultūrai.