Viešojo sektoriaus įstaigų biurokratizmas ir korupcija – vienos iš Lietuvos siekio pritraukti tiesiogines užsienio investicijas fiasko priežasčių.
Pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui atsiliekame tiek nuo Latvijos, tiek nuo Estijos. 2005 m. pabaigoje Latvija pagal ši rodiklį Lietuvą lenkė 10 proc., o Estija – net penkis kartus.
Vaizdžiai tariant, dėl Vyriausybės neveiksnumo šioje srityje, lyginant su Estija, visuomenė jau patyrė 22 mlrd. litų nuostolių, nes nesulaukė tokios vertės investicijų. Šios sumos pakaktų pastatyti naują branduolinį reaktorių, o Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įdiegti metro linijas. Įvertinus prarastą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį ir visuomenės gerovę, kurią sukurtų šios investicijos, praradimai esti dar didesni.
Šie skaičiai rodo, jog Vyriausybės politika šioje srityje yra nerezultatyvi. Puikus esamos politikos pavyzdys – mokesčių mažinimo vardu pavadintas mokesčių perskirstymas. Būtent perskirstymas, nes sumažinus gyventojų pajamų mokestį, kartu faktiškai buvo padidintas pelno mokestis (įvestas nuo pelno skaičiuojamas 4 proc. socialinis mokestis) ir prasidėjo kalbos apie visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Tuo metu Estija mažina (o ne perskirsto) ir gyventojų pajamų, ir pelno mokesčius.
Visgi mokesčių mažinimas galėtų būti tik viena iš investicijų pritraukimo priemonių. Didžiulį dėmesį taip pat reikėtų skirti viešojo sektoriaus efektyvumui didinti bei korupcijos ir biurokratizmo lygiui mažinti. Investicijos renkasi ne tik mažesnius mokesčius, bet ir skaidresnį, efektyvesnį, mažiau korumpuotą viešąjį sektorių. Juk skaičiuojant verslo sąnaudas, vertinama ir kiek laiko užtruks dokumentų derinimas, galimi neteisėti mokėjimai valdininkams, rizika, susijusi su kitų verslo grupių protegavimu.
Vyriausybė turėtų rūpintis ne populistiniais sprendimais penkiasdešimčia procentų didinti išlaidas socialinei apsaugai, o visuomenės gerovės kėlimu didinant viešojo sektoriaus efektyvumą, skaidrumą, mažinant biurokratiją ir taip pritraukiant užsienio investicijas.