Įpareigojimai įrengti vietas automobiliams kelia nepasitenkinimą

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) ragina spręsti vieną opiausių šalies didmiesčių problemų ir keisti automobilių stovėjimo vietų įrengimo taisykles. Tam, kad ydingą parkavimo sistemą būtina keisti, pritaria ir valdžios atstovai.

Anot asociacijos, nekoordinuotas miestuose susidariusių transporto problemų sprendimas daro neigiamą įtaką aplinkos kokybei, nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai ir kitų verslo šakų veiklai. Tvirtinama, kad šiuo metu automobilių stovėjimo vietų įrengimas ir panašios transporto problemos užkrautos ant investuotojų pečių, o problema lieka neišspręsta.

„Valstybės institucijos, nustatydamos normas, visiškai neatsižvelgia į situaciją rinkoje, į visuomenės poreikius bei galimybes. O nekilnojamojo turto vystytojai priversti investuoti į tai, kas visuomenei yra nereikalinga”, – įsitikinęs LNTPA valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Pagal šiuo metu galiojančius Aplinkos ministerijos nustatytus reglamentus, investuotojai savo lėšomis turi įrengti 1,2 automobilio stovėjimo vietos kiekvienam gyvenamajam butui, neatsižvelgiant į namo statybos vietą.

„Tarkime, šimto butų namui tenka šimtas dvidešimt automobilių stovėjimo vietų. Praktika rodo, kad daugiabučių namų gyventojai nuperka tik maždaug 50-70 procentų vietų. Likusieji taupydami pinigus automobilius stato gatvėse, vaikų žaidimų aikštelėse ar ant žolynų”, – teigia A. Avulis.

Anot jo, įrengti vieną automobilio stovėjimo vietą daugiabutyje kainuoja maždaug 45-50 tūkst. litų, rinkoje ji parduodama už 20-25 tūkst. litų.

Asociacijos nuomone, vienam butui investuotojo lėšomis galėtų būti įrengiama viena automobilio stovėjimo vieta, tuo tarpu kitos – valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis. Gyventojų automobilių statymas jose galėtų būti apmokestintas, kad nuostolių nepatirtų ir savivaldybės.

„Automobilių stovėjimo problemą galima būtų spręsti ir miestų teritorijas skirstant į keletą zonų, kurioms galiotų skirtingi reikalavimai. Pavyzdžiui, arčiau miestų centro liktų galioti dabartiniai reikalavimai, tačiau rečiau užstatytose vietose užtektų ir ne tokių griežtų reikalavimų – butui po vieną ar net 0,8 vietos”,- Vakarų Europos valstybių patirtį siūlo perimti A. Avulis.

Anot jo, Lietuvoje būtų galima pritaikyti ir sėkmingai ES šalyse naudojamus reikalavimus automobilių stovėjimo vietų išdėstymui ir plotui. Lietuvoje jie esą yra gerokai griežtesni ir nelankstūs – stovėjimo vietos įrengimas kainuoja net 15 proc. brangiau, tačiau įrengtos aikštelės talpina gerokai mažiau automobilių.

„Reikia rasti tam teisinių sprendimų. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų galėtų būti toks, kad žmogus, pirkdamas būstą, turėtų įsigyti ir automobilio stovėjimo vietą. Vadinamosios vietos svečiams galėtų būti įrengiamos ne pastate, o sklypo teritorijoje ar netgi gatvės linijų ribose”, – teigia Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė.