Asmeniniam vartojimui skirtų prekių gamintojai bei paslaugų tiekėjai artimiausiu metu bus svarbiausi Baltijos šalių vertybinių popierių biržų varikliai. Tuo tarpu statybų pramonės įmonių laukia stabilus augimas ir galimi įmonių susijungimai, prognozuoja pirmaujančio Baltijos šalyse investicinio banko „Suprema” analitikai.
„Pastaruoju metu ypač gerus finansinius rezultatus – pajamų ir pelno augimą – demonstruoja įmonės tiesiogiai susijusios su asmeniniu vartojimu. Tarp tokių bendrovių galėtume paminėti „Olympic Entertainment Group”, „Baltika”, „Aprangą”, „Tallinna Kaubamaja”, „Tallina Vesi, „Saku” alaus daryklą ir keletą kitų. Visos šios bendrovės, išskyrus „Tallinna Kaubamaja”, veikia ne vienoje rinkoje, o jų akcijos išlieka patrauklios investuotojams”, – sako „Suprema Securities” valdomo „Evli Baltic” fondo valdytojas Arne Randmaa.Pasak „Suprema” analitikų, dėmesį reikėtų atkreipti į atsigaunančia „PTA Group” – vieną didžiausių drabužių gamintojų Europoje. „Jei bendrovė sugebės įgyvendinti savo planus ir sukurs savo produkcijos mažmeninės prekybos tinklą bei išnaudos visus augančio vartojimo privalumus, jos vertė investuotojų akyse gali sparčiai išaugti”, – teigia A.Randmaa.Vartojimo augimą, anot „Suprema” analitikų, gali didinti ir kylanti Baltijos valstybių ekonomika, ir kiti veiksniai. „Galime būti tikri, jog atlyginimai Baltijos šalyse, augs. Įtakos vartojimui taip pat turės ir tai, kad bankai labai lengvai teikia žmonėms vartojamąsias paskolas, o dauguma Baltijos valstybių gyventojų pozityviai žvelgia į ateitį. Visose šalyse artėjantys rinkimai taip pat, manome, turės tam tikrą poveikį ekonomikai ir vartojimo augimui”, – sako „Evli Baltic” fondo valdytojas.Tuo tarpu statybų ir nekilnojamojo turto bendrovių rezultatai, pasak „Suprema” analitikų, išliks stabilūs, tačiau nebeaugs taip sparčiai, kaip iki šiol.”Mano manymu, mažėjantis statybų sektoriaus pelningumas gali paskatinti konsolidaciją, o toks procesas visų pirma būtų labiausiai naudingas didžiosioms Baltijos šalių statybų bendrovėms, kurios išlaikytų pajamų lygį, didindamos savo rinkos dalį”, – sako A.Randmaa.
Pasak „Suprema” analitikų, vis didesnę įtaką statybos bendrovių finansiniams rodikliams turės Europos Sąjungos struktūriniai fondai. „Lietuvoje apie 25 proc. Sanglaudos fondo lėšų planuojama skirti statybų projektams infrastruktūros (be kelių statybos) ir aplinkosaugos srityse”, – pastebima „Suprema” apžvalgoje. Investicinio banko specialistai atkreipia dėmesį į „Panevėžio statybų tresto” ir „Eesti Ehitus” bendroves, kurios aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimuose.