Dabartinis parlamentas iš ankstesnių išsiskiria nesibaigiančiomis politinėmis intrigomis, gausiais perbėgimais iš frakcijos į frakciją ir valdančiąja mažuma
Seimo frakcijų seniūnai dabartinį parlamentą vadina pačiu nestabiliausiu iš visų iki šiol buvusiųjų. Sukanka lygiai dveji metai, kai į pirmąjį posėdį susirinko dabartinis Seimas. Jo kadencija trunka ketverius metus, tad rytoj parlamentarai jau švęs savo veiklos mediumą.
Per daug pažadėta
Pirmąją kadenciją Seime dirbanti Valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė pripažįsta, kad nebūnant parlamente susidaro visiškai kitoks įspūdis apie Seimo darbą. „Ateidamas į Seimą žmogus turi visai kitokį supratimą apie darbą parlamente. Bet kai atsiduri viduje, supranti, kad neįmanoma įgyvendinti visų tų pažadų, kuriuos dalijai rinkimų kampanijos metu”, – teigė ji „Kauno dienai”. „Tai, kas matoma iš išorės ir kas vyksta Seimo viduje, tikrai nėra tapatūs dalykai”, – pridūrė parlamentarė.
Dauguma seniūnų atkreipia dėmesį, kad gausiausiai populistinių pažadų pažėrė prieš dvejus metus didžiausia Seime buvusi Darbo partija. „Jie atėjo su pernelyg ambicingais pažadais. Patyrę politikai matė, kad tie pažadai bus sunkiai įgyvendinami. Praktiškai taip ir įvyko, matome, kad labai nedaug jų pažadų buvo įvykdyta”, – sakė Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Raimundas Palaitis. „Nepatyrimas ir populistiniai pažadai pastūmėjo Seimą į nestabilumą. Tai pats nestabiliausias iš visų Seimų”, – konstatuoja politikas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis priduria: „Prieš rinkimus buvo dedamos kai kurios viltys į naują politinę žvaigždę – Darbo partiją. Bet po dvejų metų matome, koks likimas ištiko ir šią partiją, ir jos buvusį lyderį”.
A.Staponkienė priminė, kad valstiečiai liaudininkai kartu su socialdemokratais ir socialliberalais iš pradžių suformavo valdančiąją daugumą su Darbo partija. Tačiau bendravimas su šia prieštaringai vertinama, į skandalus įklimpusia ir galiausiai teisėsaugos akiratyje atsidūrusia politine jėga buvo labai sudėtingas. „Nauja partija, susikūrusi prieš pat rinkimus ir atėjusi į Seimą su populistiniais lozungais, kėlė tam tikrą sumaištį Seime. Darbo su jais tikrai nepavadinčiau konstruktyvumo viršūne”, – sakė Valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnė.
Tvirtino persirgę vaikystės ligomis
Darbo partijos frakcija per dvejus kadencijos metus prarado daugiausiai narių. Kadencijos pradžioje jų buvo 41, dabar šioje frakcijoje beliko 26 nariai. Jos seniūnas Jonas Pinskus sutinka, kad frakcijai šis laikotarpis buvo kupinas sudėtingų išbandymų. Tačiau jis tai aiškina partijos naujumu ir menka patirtimi. „Tai pirmas Seimas, kuriame atstovaujama mūsų partijai. Kaip kiekvienas vaikas perserga vaikiškomis ligomis, taip ir kiekviena nauja partija turi persirgti tomis ankstyvosios veiklos stadijos ligomis. Bet mes nedramatizuojame to, ką vieni vadina mūsų frakcijos byrėjimu, kiti – apsivalymu. Mes patys tai vadiname išėjimu iš vaikiško amžiaus”, – sakė J.Pinskus.
Dauguma iš Darbo partijos frakcijos pasitraukusių parlamentarų vėliau suformavo Pilietinės demokratijos partiją ir to paties pavadinimo frakciją Seime. Jos seniūnas Andrius Baranauskas „Kauno dienai” sakė, kad gausybė politinių problemų neleido parlamentarams įsigilinti į svarbias problemas: „Galėjo būti gerokai mažiau tų tyrimo komisijų, galėjome labiau susikoncentruoti į kai kuriuos strateginius klausimus”.
Ne pirmame parlamente dirbanti Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė sutinka su vertinimais, kad „šis Seimas politine prasme yra bene sudėtingiausias”, nes labai margas ir nepastovus. Ji prognozavo, kad, ko gero, prasidėjo panašių Seimų laikotarpis.
„Tas Seimas labiau komplikuotas nei visi ankstesni Seimai”, – „Kauno dienai” konstatavo irgi ne vieną kadenciją parlamente dirbusi Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė Irena Degutienė. – Jau pačią pirmą dieną, kai tik pradėjo dirbti šis Seimas, pamatėme, kad jis visiškai kitoks. Dar niekada Seime nebuvo tiek žmonių, atėjusių tiesiai iš verslo. Toks susidvejinimas, sėdėjimas ant dviejų kėdžių duoda blogus rezultatus. Politinei sveikatai tai ne į naudą”.
Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūnas Artūras Paulauskas praėjusį pavasarį prarado Seimo Pirmininko pareigas, kurias ėjo pusšeštų metų. Komentuodamas padėtį šiame Seime A.Paulauskas teigė, kad parlamentarai pernelyg dažnai pasiduoda smulkių intrigėlių nuotaikai. „Intrigų gausu kaip niekad”, – konstatavo buvęs Seimo vadovas.
Tai, kad šis Seimas tapo rekordinis pagal perbėgėlių iš frakcijos į frakciją skaičių, A.Paulauskas vadina daugumos parlamentarų pragmatiško, ne visai garbingo išskaičiavimo įrodymu: „Daugelis į šį Seimą atėjo vedami pragmatiškų politinių išskaičiavimų”.
Svarbiausias įvykis – vyriausybių pasikeitimas
Svarbiausiu įvykiu per pastaruosius dvejus metus Seimo nariai vadina Algirdo Brazausko vadovaujamos Vyriausybės atsistatydinimą ir mažumos ministrų kabineto, vadovaujamo Gedimino Kirkilo, suformavimą. „Tai didžiausias iššūkis ir išbandymas dabartiniam Seimui bei apskritai visai mūsų politinei sistemai”, – tvirtina R.Palaitis.
E.Masiulis įsitikinęs, kad Vyriausybių pasikeitimas išmušė Seimą iš darbo ritmo, kuris ir šiaip buvo gerokai išsibalansavęs dėl politinių neramumų. „Mažumos Vyriausybės atsiradimas iliustruoja dabartinę situaciją Lietuvos politikoje. Situacija yra stabiliai trapi”, – pastebi Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas.
Mažumos Vyriausybei dirbti leidžia socialdemokratų susitarimas su opoziciniais konservatoriais. Todėl kitos opozicinės politinės jėgos Tėvynės sąjungą linkusios vadinti „tyliąja valdžios partija”. J.Pinskus pabrėžė, kad dabar Seime nebeliko skirtingų polių – socialdemokratų ir konservatorių: jie iš esmės bendradarbiauja valdžioje. Tai sukuria įspūdį, kad parlamente, liaudiškai kalbant, vyrauja jovalas”.
„Tvarkos ir teisingumo” (liberaldemokratų) frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad valdžią dabar pasidalijusios dvi didžiosios partijos, kurios neleidžia pasireikšti kitoms. „Dvi pagrindinės valdančiosios daugumos frakcijos – socialdemokratai ir konservatoriai – kalba viena, o daro visai kita. Jeigu tai tęsis, niekas šiame Seime nepasikeis”, – kalbėjo jis.
Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnei I.Degutienei atrodo juokingi kaltinimai konservatoriams, kad jie negali vadintis opozicine jėga, nes padeda egzistuoti mažumos Vyriausybei. „Ne visi Seime esantys politikai suvokia, kas yra valdančioji mažuma, kaip ji dirba. Komentarai, kad mes neva nesame opozicijoje, tik parodo, kad politinė samprata dar nėra tiek brandi susidariusioje komplikuotoje politinėje situacijoje”, – sakė ji.
„Nėra to blogo, kas neišeitų į gera, – darbą politinės mažumos sąlygomis komentavo I.Šiaulienė. – Darbas tokiomis sąlygomis tiesiog tobulina pačius parlamentarus, priverčia kalbėtis, rasti kompromisą, susitarti, moko lankstumo”.
Pirmalaikių rinkimų neprireiks
Nepaisant gana prastų atsiliepimų apie dabartinį Seimą, jo frakcijų seniūnai vieningai prognozuoja, kad pirmalaikių parlamento rinkimų neprireiks. „Gebėjimas susitarti, šioks toks politinių jėgų susiklostymas duoda garantiją, kad šis Seimas normaliai užbaigs savo kadenciją ir eiliniai rinkimai įvyks, kaip ir numatyta, 2008 metų spalio antrąjį sekmadienį”, – sakė I.Šiaulienė.
A.Paulauskas įsitikinęs, kad ir per likusius dvejus metus Seime vyks tas pats politinis stumdymasis, kuris tik aštrės artėjant parlamento rinkimams.
E.Masiulis teigia, kad ligšiolinis Seimo darbo etapas buvo gana neproduktyvus ir nerezultatyvus, tačiau tai nereiškia, kad bus prieita prie pirmalaikių rinkimų. „Kitąmet įvyksiantys savivaldybių rinkimai taps tuo lakmuso popierėliu, kaip partijoms gali sektis per 2008 metų Seimo rinkimus. Manau, kad parlamento rinkimuose atsiras nemažai partinių koalicijų, nes nedaugeliui dabartinių partijų grės neperžengti rinkimų barjero. Tokioje susiskaldžiusioje politinėje sistemoje konsolidavimasis praktiškai neišvengiamas”, – pastebi Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas.
J.Pinskaus manymu, jau matyti, kad „net ir girgždėdamas, intriguodamas ir triukšmaudamas šis Seimas vis dėlto normaliai užbaigs savo kadenciją”.
A.Baranauskas viltingai priduria, kad per likusius dvejus metus Seimo darbas bus konstruktyvesnis: „Tam pagrindo duoda ir dabartinė situacija, kai turime mažumos Vyriausybę ir valdančiajai koalicijai tenka tartis ne tik tarpusavyje, bet ir su konstruktyvia opozicija, kad galima būtų spręsti įvairius klausimus. Tarimasis politikoje reiškia gerokai konstruktyvesnį darbą nei užsisklendimas”.