Panevėžio miesto savivaldybė, pernai sutaupiusi milijoną litų, skirtų socialinėms pašalpoms mokėti, šiemet turi galimybę taupymo mastus gerokai padidinti. Dar neišleista per 6 mln. litų, toms reikmėms numatytų biudžete.
Socialinės apsaugos valdininkai mėgsta girtis, kad valdžia kasmet vis daugiau lėšų skiria neturtingiesiems, tačiau nemaža dalis pinigų, kaip rodo Panevėžio miesto pavyzdys, vargšų nepasiekia.
Šiuo metu vienas iš Panevėžio valdžią kamuojančių klausimų – kur išleisti sutaupytus milijonus, kurie buvo numatyti socialinėms pašalpoms mokėti.
Remontuos pastatus
Valstybė kasmet vis daugiau pinigų numato socialinėms pašalpoms mokėti.
2004-aisiais tam tikslui Panevėžio savivaldybė gavo 10,3 mln. litų, iš jų sutaupė 300 tūkst., pernai – 13 mln., sutaupė – bemaž milijoną. Šiemet gautų pinigų suma pasiekė 16,8 mln. litų. Per devynis mėnesius išleista kiek daugiau nei 10 milijonų.
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas LŽ teigė, kad šiemet panevėžiečiams neišmokėtų socialinių pašalpų lėšos atiteks miesto išlaikomoms socialinės paskirties įstaigoms bei įvairioms mieste veikiančioms neįgaliųjų organizacijoms – bus atliekamas įstaigų remontas, perkama baldų, įrangos.
Nori apsidrausti
Kad iš valstybės užsiprašoma daugiau lėšų, nei išleidžiama socialinėms pašalpoms mokėti, Michailovas motyvavo savivaldybės apsidraudimu.
Pavyzdžiui, planuodamas kitų metų socialinės paramos programos lėšas niekas negali numatyti, kiek vaikų tąmet gims ir kiek žmonių mirs, kiek namų sudegs, kiek panevėžiečių susirgs nepagydomomis ligomis, kiek našlaičių paprašys pašalpų įsikurti ir t.t. Visais išvardytais atvejais skiriamos socialinės pašalpos, tad norima apsidrausti, kad pinigų nepritrūktų.
Kita vertus, Michailovas pabrėžė, kad tiksliai apskaičiuoti socialinėms pašalpoms reikalingų lėšų neįmanoma dėl nuolat besikeičiančių įstatymų, numatančių kategorijas žmonių, turinčių teisę gauti socialines pašalpas.
„Vien per šiuos metus porą kartų kilo pajamų riba, pagal kurią skiriama socialinė pašalpa. Be to, padaugėjo žmonių, kuriems suteikta teisė gauti kompensaciją už patalpų šildymą. Anksčiau socialinių pašalpų negalėjo gauti bedarbiai, darbo biržoje užsiregistravusieji mažiau nei pusmetį, bet dabar atsirado išimčių – pavyzdžiui, baigusieji mokyklą ir nepradėję dirbti, jei užsiregistruoja darbo biržoje, socialinę pašalpą gauna iškart. Tokią pat teisę gauti socialinę pašalpą įgijo buvę kaliniai bei vaikus iki trejų metų auginantys tėvai”, – vardijo Michailovas.
Kontrolierė susirūpinusi
Susirūpinimą, kad panevėžiečiai neišnaudoja visos socialinėms pašalpoms skirtos sumos, išsakė Savivaldybės kontrolierė Marija Danutė Kažukauskienė. Ji atkreipė dėmesį, esą gali būti, kad žmonės neprašo socialinių pašalpų todėl, kad nežino turį teisę jas gauti.
Tačiau Socialinės paramos skyriaus vedėjas patikino, kad taip tikrai nėra. Anot jo, apie tuos, kurie nepajėgūs pasirūpinti savimi, socialinėms tarnyboms praneša kaimynai, giminaičiai, greitosios medicinos pagalbos ar policijos darbuotojai.
Socialinės paramos skyriaus vedėjas pabrėžė, kad kitąmet Panevėžio savivaldybei leista įsteigti penkis naujus etatus darbui su socialinės rizikos šeimomis. Šie specialistai taip pat padės užtikrinti, kad socialines pašalpas gautų visi, kam jos reikalingos.
Kur dėti likusius?
Pasak Michailovo, įsitikinus, kad bus išleisti ne visi socialinėms pašalpoms skirti pinigai, svarstyta galimybė juos išdalyti kaip vienkartines pašalpas skurdžiausiai besiverčiantiesiems. Tačiau išsiaiškinta, kad tai neįmanoma, nes vienkartinės pašalpos taip pat skirstomos reglamentuotai.
Kitas siūlymas buvo šiomis lėšomis padengti gyventojų skolas už komunalines paslaugas. Tačiau ir vėl susigriebta, kad tai būtų socialinė neteisybė.