Europos Parlamentas užkirto kelią automobilių gamintojų siekiams diktuoti sąlygas atsarginių detalių rinkoje
Po liepos 13-ąją įvykusio balsavimo Europos Parlamente lengviau atsikvėpti gali visi garbaus amžiaus keturračiais važinėjantys Senojo žemyno gyventojai. Prireikus automobilį remontuoti atsargines detales jie galės rinktis iš tų pardavėjų, kurie atrodys tinkamiausi.
Garantuoto pelno medžioklė
Automobilių gamintojai, siekdami užsitikrinti didesnes pajamas iš veiklos, susijusios su klientų aptarnavimu po to, kai šie įsigyja naują mašiną, nuo seno ėmėsi įvairių gudrybių. Pirkėjai būdavo „pririšami” prie firminių servisų, nes tik remontuojant bei aptarnaujant automobilius būdavo teikiamos garantijos. Kai kurių darbų nebūdavo įmanoma atlikti kitose dirbtuvėse, nes tik įgaliotieji gamintojų atstovai turėdavo tam tikrus specialius įrankius, diagnostinę aparatūrą ar programinę įrangą. Kadangi visa tai susiję su pakankamai didelėmis išlaidomis bei būtinybe remtis tik aukštos kvalifikacijos darbuotojais, firminiuose servisuose taikomi įkainiai būdavo gerokai didesni nei universaliose dirbtuvėse.
Pastarąsias daugelis automobilininkų rinkdavosi dar ir dėl galimybės įsigyti neoriginalių atsarginių detalių, kurios daugeliu atvejų taip pat pastebimai pigesnės. Automobilių gamintojai, mėgindami padidinti savo vaidmenį šioje srityje, prieš kurį laiką pasiūlė daug diskusijų sukėlusį sprendimą – mašiną traktuoti kaip originalų dizaino kūrinį, kuriam taikomos klasikinės autorių teisių apsaugos priemonės. Išoriškai matomi automobilio komponentai – kėbulo detalės, stiklai, žibintai, buferiai ir pan. jų siūlymu negali būti keičiami kitų gamintojų produktais.
Ekspertų teigimu, vien tik automobilių stiklų, kurių keitimo koeficientas yra 5 proc., arba maždaug 10 mln. vienetų per metus, rinkos vertė 15 narių ES siekia 1 mlrd. eurų. Antrinės žibintų gamybos rinkos vertė siekia 1,22 mlrd. eurų per metus. Plastikines paneles, pavyzdžiui, buferius, dažnai tiekia specializuotos bendrovės pagal išskirtinėmis sąlygomis sudaromas pramonines sutartis, įskaitant ir sutartis dėl atsarginių dalių. Bendra nepriklausomų panelių gamintojų apyvarta ES viduje gali siekti 375 mln. eurų (5 proc. visos panelių rinkos, arba 7,5 mlrd. eurų 15 narių ES).
„Tai didžiuliai pinigai, dėl kurių automobilių gamintojai kovoja iš esmės nepalikdami pasirinkimo teisės klientui, t.y., prisidengdami autorinių dizaino teisių pretekstu, jie nori priversti vartotojus pirkti tik jų produkciją. Idėja gudri, tačiau kvepia rimtais nemalonumais ne tik nepriklausomiems detalių gamintojams, pardavėjams ir servisams, bet ir paprastiems vairuotojams. Ypač skausmingai tai paveiktų Lietuvos rinką, kur iš 1,2 milijono automobilių iki 10 metų automobiliai sudaro apie 7 proc., o automobilių parko amžiaus vidurkis – apie 15 metų. Tokiu atveju automobilių gamintojams palankus sprendimas reikštų, kad visas kėbulines detales vairuotojai privalėtų pirkti iš autorizuotų prekiautojų”, – dėstė didžiausio Europoje automobilių atsarginių detalių platintojų tinklo „Autodistribution International” padalinio Baltijos šalyse „AD Baltic”generalinis direktorius Renaldas Gineika.
Jo teigimu, prireikus keisti sukultus senutės „Audi 100” žibintus ar sulamdytą sparną, greičiausiai paaiškėtų, kad jie kainuoja beveik tiek pat, kiek visas automobilis. Tas pats pasakytina apie beveik visus mūsų šalyje populiarius modelius.
Praktika skirtinga
Pasak Europos Parlamento nario Šarūno Biručio, dėl dizaino apsaugos atsarginių detalių rinkoje diskutuojama jau nuo 1991 metų. Diskusijos prasidėjo dėl automobilių sektoriaus, nes automobilis – labai brangi prekė ir jų savininkai paprastai keičia dalis, o ne perka naują automobilį. Mašinų gamintojų teigimu, jį pasirenkant labai daug lemia dizainas, paprastai sukurtas jų dizaino padaliniuose.
Vadinamoji „Automobilių dizaino” direktyva 98/71/EC dėl teisinės dizaino apsaugos buvo priimta 1998-ųjų spalį. Ja siekta suderinti nacionalinių dizaino įstatymų nuostatas, turinčias didžiausią tiesioginę įtaką vidaus rinkos funkcionavimui, užtikrinti aukštą pramoninės nuosavybės apsaugos lygį bei skatinti investicijas į gamybą. Pagal direktyvą, trečiosios šalys negali naudotis gaminio išvaizda, jeigu dizainas yra naujas ir originalus. Tačiau direktyvos priėmimo metu buvo neįmanoma suderinti dizaino režimo, taikomo atsarginių dalių antrinėje rinkoje.
EP nario biuro Lietuvoje duomenimis, šiuo metu yra taikomi skirtingi atsarginių dalių dizaino apsaugos režimai: 9 valstybės narės yra šį sektorių liberalizavusios, o 16 valstybių taiko dizaino apsaugą atsarginėms dalims. Tokia padėtis yra visiškai nepriimtina bendrai ES rinkai. Automobilių sektoriuje veikia bendra naujų automobilių rinka, tačiau nėra bendros atsarginių dalių rinkos.
Šiuo metu visos valstybės narės yra perkėlusios vadinamąją „Automobilių dizaino” direktyvą 98/71/EC į savo nacionalinę teisę. Padėtis yra tokia: Austrija, Čekija, Danija, Estija, Kipras, Lenkija, Lietuva, Malta, Portugalija, Prancūzija, Vokietija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Švedija vis dar veiksmingai taiko dizaino apsaugą atsarginėms dalims.
Airija, Belgija, Italija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Vengrija yra numačiusios straipsnį dėl remonto, kuris leidžia saugoti naujų gaminių dizainą, bet palieka galimybę remonto ar keitimo darbams antrinėje rinkoje naudoti kitas atsargines dalis.
Graikija yra numačiusi straipsnį dėl remonto, taip pat 5 metų apsaugos laikotarpį bei tinkamą ir priimtiną atlygį. Atlygio sistema dar nėra taikoma.
Dėl skirtingo reguliavimo šiuo metu ES negalima laisvai gaminti automobilių atsarginių dalių ir jomis prekiauti. Kadangi nėra aišku, kaip keisis dizaino režimas, žmonės nežino, ar teisėta pirkti tam tikras atsargines dalis ir kurioje valstybėje narėje tai yra teisėta, be to, kai kur jų pasirinkimas yra apribotas. Dėl šios priežasties dalių gamintojai nėra skatinami investuoti bei kurti darbo vietas, jų suinteresuotumas dirbti šioje rinkoje buvo akivaizdžiai sumažintas.
Teisė rinktis apginta
Pastarosiomis savaitėmis Europos Parlamente vyko itin aštri lobistinių grupių, pasisakančių „už” ir „prieš” atsarginių detalių gamybos liberalizavimą, kova bei balsavimai dėl minėtosios „Automobilių dizaino” direktyvos.
„Kainų palyginimai, pateikti pramonės asociacijos ir kitų suinteresuotų šalių, grindžiami mažai tikėtinais įrodymais arba, geriausiu atveju, kai kurių dalių ir kai kurių šalių paprastais vidurkiais. Europos Komisija (EK) atliko išsamią sisteminę analizę ir įvertino, ar originalių atsarginių dalių kainos valstybėse narėse, kuriose dizainas saugomas, ir valstybėse narėse, kur jis nesaugomas, skiriasi. Tyrimo rezultatai patvirtina išvadą, kad rinkos yra iškraipomos”, – nurodė Š.Birutis.
Liepos 13-ąją įvykusiame EP balsavime dėl „Automobilių dizaino” direktyvos, pergalę šventė liberalizavimo šalininkai. Turėtų įsigalioti sistema, pagal kurią atsarginių dalių dizainas būtų saugomas trumpą laiką. Jam pasibaigus atsarginių dalių dizainas nebegalėtų būti saugomas ir bet kuris gamintojas galėtų jas gaminti. Numatyta atlygio sistema už naudojimąsi saugomu dizainu, taip pat ir atitinkamas atlygio dydis. Pagal šią sistemą nepriklausomi gamintojai galėtų gaminti atsargines dalis už tinkamą atlygį, kuris būtų mokamas dizaino teisės turėtojui. Tikimasi, kad liberalizavimas pagerins vidaus rinkos funkcionavimą, sudarys sąlygas didesnei konkurencijai antrinėje rinkoje, sumažins kainas ir sukurs prielaidas darbo vietų atsiradimui.
Renaldas Gabartas