Praėjus trejiems metams po plačiai nuskambėjusios „Rubicon” juodosios buhalterijos politinės korupcijos, skandalas beveik nugrimzdo į užmarštį
Šiuo metu Generalinėje prokuratūroje atliekamas tik vienas ikiteisminis tyrimas, susijęs su bendrovės „Rubicon group” finansine veikla, tačiau ir jame kol kas niekam nėra pareikšta jokių įtarimų, juo labiau – įtarimų dėl korupcinių nusikaltimų.
Vis dėlto prokurorai tikina, kad prieš kurį laiką šalies politinį gyvenimą audrinusi korupcijos istorija dar nėra palaidota archyve.
Aukos – trys parlamentarai
Kratos „Rubicon group” patalpose buvo atliktos 2004 metų sausį. Jų metu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai aptiko ir tai, kas vėliau buvo pavadinta juodąja „Rubicon” buhalterija – sąrašus su įvairiomis sumomis, greta kurių įrašytos įvairios pavardės ir jų santrumpos.
Apie juodąją buhalteriją visuomenė sužinojo tik tų pačių metų vasarą, kai STT pareigūnai prieš pat Prezidento rinkimus atliko kratas kelių įtakingų politinių partijų būstinėse ir dėl to kilo politinis skandalas. Netrukus dalis juodosios buhalterijos įrašų pateko į žiniasklaidą ir skandalas ėmė plėstis, apimdamas vis daugiau politikų, esančių ne tik Seime, bet ir kitose aukščiausiose valdžios institucijose.
Politikai, kurie buvo iššifruoti iš paskelbtuose sąrašuose esančių tokių santrumpų kaip, pavyzdžiui, AMB arba „A.Kubil. Koncerv.”, savo sąsajas su „Rubicon group” arba tai, jog jiems galėjo būti sumokėtos didelės pinigų sumos, kategoriškai paneigė ir tvirtino, kad kažkas specialiai stengiasi apšmeižti kuo daugiau politikų, norėdami sukelti didesnę politinės sistemos krizę.
Skandalo aukomis tapo tik tuometiniai Seimo nariai socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, konservatorius Arvydas Vidžiūnas ir socialliberalas Vytautas Kvietkauskas. Generalinė prokuratūra paprašė Seimo leisti patraukti šiuos parlamentarus baudžiamojon atsakomybėn, tvirtindama, jog turi pagrindo įtarti juos ėmus nuo 25 tūkst. Lt iki 95 tūkst. Lt dydžio kyšius iš „Rubicon group” už šiai bendrovei palankius sprendimus. Įtarimai dėl papirkinėjimo buvo pareikšti „Rubicon group” vadovui ir valdybos pirmininkui Andriui Janukoniui.
Toliau tiriama tik viena byla
Deja, Seimas atsisakė patenkinti prokuratūros prašymą, nors to prašė patys korupcija įtarti, bet savo kaltę neigę trys parlamentarai. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o V.Andriukaitis, A.Vidžiūnas ir V.Kvietkauskas atsisakė Seimo nario mandatų. Pirmieji du dalyvavo 2004-ųjų pabaigoje vykusiuose Seimo rinkimuose, tačiau juose pralaimėjo.
Šio skandalo auka galima laikyti ir tuometinį STT vadovą Valentiną Junoką, kurį politikai be perstojo kaltino kišimusi į politinius procesus. STT vadovui teko atsistatydinti.
Politinės korupcijos skandalą netrukus užgožė daug naujų skandalų, kurių didelė dalis buvo susijusi su Seimo rinkimus laimėjusia politikos naujoke Darbo partija ir jos lyderiu Viktoru Uspaskichu. Žiniasklaida pamažėl pamiršo tiek juodąją „Rubicon” buhalteriją, tiek jos veikėjus.
Šiuo metu Generalinėje prokuratūroje vykdomas tik vienas ikiteisminis tyrimas, susijęs su „Rubicon group” veikla. Kaip „Kauno dienai” sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, jame niekam nėra pareikšti įtarimai „dėl vadinamųjų korupcinių santykių”.
Tyrimą vykdantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdislavas Tuliševskis vengė bet kokių išsamesnių komentarų šia tema. Pasak G.Jasaičio, prokurorai šiuo metu laukia galutinės specialistų išvados dėl „Rubicon group” ūkinės-finansinės veiklos patikrinimo.
„Po to, matyt, dar iškils būtinybė apklausti vienus ar kitus asmenis. Tačiau prokuratūra ikiteisminio tyrimo duomenų oficialiai neskelbia ir tai, kas buvo skelbta spaudoje su įvairiausiais apibendrinimais, išvadomis ir taip toliau, su mūsų tyrimu neturi nieko bendro, todėl ir komentuoti nelabai ką galime”, – teigė G.Jasaitis.
Vilniaus meras Prokuratūrai neįkandamas
Vis dėlto generalinio prokuroro pavaduotojas neslėpė, kad vadinamoji juodoji buhalterija yra tarp kitos minėto ikiteisminio tyrimo medžiagos, todėl, pasak jo, anksti būtų teigti, kad politinės korupcijos tyrimas, prasidėjęs prieš trejus metus, jau yra numarintas. „Sakyti, kad korupcijos ten nebus, be abejo, negalima, nes tyrimas dar nebaigtas”, – kalbėjo G.Jasaitis, tačiau į smulkmenas leistis atsisakė.
Generalinei prokuratūrai kol kas nesiseka įveikti Vilniaus mero Artūro Zuoko, kurio byla jau pabuvojo visose teismų instancijose, kai kuriose net po kelis kartus. Šiuo metu laukiama, kol Aukščiausiasis Teismas išnagrinės jau antrą kasacinį prokuratūros skundą dėl to, jog Vilniaus apygardos teismas išteisino sostinės merą, „Rubicon group” vadovą A.Janukonį ir dar du su šia bendrove susijusius asmenis.
A.Zuokas ir jo bičiuliai iš „Rubicon group” buvo kaltinami trukdymu pasinaudoti rinkimų teise per 2003 metais vykusius Vilniaus mero rinkimus, darydami spaudimą ir žadėdami materialinį atlygį Vilniaus miesto tarybos nariui Vilmantui Drėmai, kurio balsas į dvi lygias stovyklas pasidalijusioje miesto Taryboje buvo lemiamas.
Tiek Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas net du kartus atmetė prokuratūros suformuluotus kaltinimus ir išteisino A.Zuoką ir kitus teisiamuosius, laikydamiesi nuomonės, kad telefono pokalbių įrašai, iš kurių galima matyti, kaip A.Zuokas derino savo veiksmus su „Rubicon group” atstovais prieš rinkimus, nėra pakankamas kaltės įrodymas.
Tiesa, A.Zuokas sulaukė jam nepalankaus politinio įvertinimo, paremto ta pačia juodąja buhalterija. Praėjusių metų gruodį laikinoji parlamentinė komisija, tyrusi korupcijos apraiškas Vilniaus savivaldybėje, padarė išvadą, kad juodojoje buhalterijoje ir teisėsaugos institucijų užfiksuotuose telefono pokalbiuose minimas „abonentas”, kuriam neva buvo mokami pinigai už „Rubicon group” palankius sostinės Savivaldybės sprendimus, gali būti tik A.Zuokas.