Daugiau nei šešis dešimtmečius nykusi Baltoji sinagoga Joniškyje pastaruoju metu tapo paveldo išsaugojimo ir jo pritaikymo kultūros reikmėms centru
Tai bene pirmas toks atvejis šalyje. Prieš penkerius metus pradėta, bet nebaigta restauruoti sinagoga šį rudenį atvėrė duris kultūriniams renginiams. Čia paminėtos Europos paveldo ir žydų kultūros dienos. Prieš metus tokiai progai skirti renginiai vyko neremontuotoje Raudonojoje sinagogoje.
Renginys po renginio
Neseniai minint Europos paveldo ir žydų kultūros dienas, Baltojoje sinagogoje koncertą surengė žinomas džiazo kvartetas: Olegas Molokojedovas (klavišiniai), Arvydas Jofė (mušamieji), Eugenijus Kanevičius (bosinė gitara, triūba) ir Vytautas Labutis (saksofonas). Tai jau antras šio kolektyvo pasirodymas Joniškyje, kvartetas čia jau lankėsi prieš metus.
Šį rudenį Baltojoje sinagogoje du kartus koncertavo Joniškio savivaldybės stipendininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas Mindaugas Ancevičius kartu su kitais trimis dainuojamosios poezijos atlikėjais. Šiuo metu čia veikia dvi parodos. Vienoje jų – 172 Istorijos ir kultūros muziejaus organizuoto rajono moksleivių piešinių ir fotografijų konkurso „Išsaugokime praeitį” darbai, atskleidžiantys rajono paveldą. Toje pačioje salėje eksponuojami ir Rygos dailės mokyklos auklėtinių piešiniai.
Filmas maldos namuose
Parodų dalyviams ir lankytojams buvo pristatyta kino studijos „Filmų kopa” režisieriaus Sauliaus Beržinio kuriama juosta „Kai apie Joniškį skambėjo jidiš…” Filmo kadrai rodo Joniškį, Kriukus ir Žagarę, kuriuose ikikariniais laikais buvo gausios žydų bendruomenės. Jos turėjo buities ir kultūros pastatų, nemažai jų išliko iki šiol. Senbuviai prisimena žydus, bendravimą su jais, pasakoja apie juos ištikusią tragediją fašistinės Vokietijos okupacijos metais.
Filmo centre – vienintelis Žagarėje gyvenantis žydas Aizikas Mendelsonas. Šis žmogus žiūrovus vedžioja po miestelį, kuriame jis gimė, užaugo, į kurį grįžo po karo, rodo vietas, kur buvo žydų maldos namai, pirtis, kapinės, pasakoja apie tuometi žydų gyvenimą. Į filmo kūrėjų klausimą, kodėl neišvyko į Izraelį, kaip tai padarė kiti tautiečiai, jis atsako: „Čia mano gimtinė, čia mano namai, čia ilsisi mano artimųjų palaikai, todėl aš Žagarės nepalikau”.
Filmas „Kai apie Joniškį skambėjo jidiš…” parodytas sinagogoje. Anot režisieriaus Beržinio, beveik 20 metų atidavusio Lietuvos žydų gyvenimo temai, apskritai tai pirmas kartas, kai juosta apie žydus demonstruota jų buvusiuose maldos namuose. O sinagogos, pasak Beržinio, buvo ne tik maldos namai, bet ir jų susibūrimo, bendravimo vieta. Kadangi parodytas pirminis variantas, filmo kūrėjai, jo prodiuserės Onos Biveinienės teigimu, norėtų išgirsti žiūrovų atsiliepimų, vertinimų, pastabų ir patarimų.
Kuriama jau šiandien
Į LŽ klausimą, kodėl Europos paveldo ir žydų kultūros dienų renginiams pasirinkta nebaigta restauruoti Baltoji sinagoga, rajono paveldosaugos specialistė Giedrė Rakštienė atsakė: „Tai įtaigiausias būdas parodyti ir įtikinti visuomenę, kad šį pastatą būtina išsaugoti bei pritaikyti kultūros poreikiams – patalpa tinka meno projektams”.
Baltoji sinagoga Joniškio savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento lėšomis atskirais etapais restauruojama nuo 2001 metų. Per tą laiką perstatyti fasado frontonai, atnaujintas stogas, restauruota dalis sienų mūro. Šiuo metu tvarkomi sinagogos pamatai, prieš tai atlikti niekada nedaryti teritorijos apie pastatą archeologiniai tyrinėjimai. Baltosios sinagogos restauravimą lėšomis remia ne tik Joniškio savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas, bet ir Pasaulio paveldo fondas, taip pat Anglijoje gyvenanti ir kilmės ryšių su Joniškio rajonu turinti Sarah Rabagliati bei buvusi joniškietė Ieva Vozbutaitė. Šiam darbui neabejinga ir miesto visuomenė. Rakštienės iniciatyva surengtos trys savanorių talkos, kuriose dalyvavo jaunimas, verslininkai, muziejininkai, kiti joniškiečiai. Talkininkai išvalė Baltosios sinagogos vidų, išvežė po restauravimo statybų atliekas.
Sinagogų renesansas
Joniškyje išlikęs dviejų sinagogų – Baltosios ir Raudonosios – kompleksas. Tokių kompleksų, anot paveldo žinovų, Europoje tėra tik keletas. Baltoji sinagoga ypač vertinga savo architektūra kaip retas stilių derinys, o Raudonoji – išlikusiu interjeru. Pastarojoje tebėra lubų bei sienų lipdiniai, arkodešas (altorius) ir kita. Pasak Rakštienės, šalyje tėra trys tokie arkodešai.
Joniškio savivaldybės sprendimu sinagogų kompleksas daugiau nei prieš dešimtmetį buvo grąžintas Lietuvos žydų bendruomenei. Ši, įvertinusi aplinkybes, komplekso atsisakė. Po kelerių metų avarinės būklės Baltoji sinagoga pradėta restauruoti. Raudonoji sinagoga buvo perduota Turto fondui ir įtraukta į privatizavimo programą, tačiau per aukcioną pirkėjų neatsirado. Vėliau privatizavimas buvo sustabdytas. Anot Rakštienės, galimas dalykas, kad Turto fondas šią sinagogą grąžins savivaldybei. „Jei tai įvyktų, tą pastatą irgi pritaikytume kultūros reikalams. Galbūt ten būtų parodų salė ar kas nors panašaus”, – samprotavo paveldosaugininkė.