Populiarioji Imrės Kalmano operetė, kurią Muzikinio teatro scenoje įkūnija tarptautinė statytojų komanda, į premjerą publiką pakvies jau kitą savaitgalį
„Bilietai į „Maricos” premjerą nušluoti iki Naujųjų metų. Į kitus spektaklius irgi išpirkti porai mėnesių į priekį”, – pasidžiaugia teatro rinkodaros vadovė Lina Stankevičiūtė. Šią savaitę repeticijų darbymetis pasiekė apogėjų. Nuo ryto iki vakaro teatre šiomis dienomis teatre sutiksi „Maricą” statantį Sankt Peterburgo Marijos operos ir baleto teatro režisierių Aleksejų Stepaniuką, garsėjantį operų spektakliais Rusijoje ir užsienio šalyse.
Daugiau nei šimtas apdarų
Artistai repetuoja dar vilkėdami kasdieniais drabužiais. Kol režisierius rikiuoja spektaklio veiksmą, šlifuoja atskiras scenas, laukdami pertraukos keliaujame pasidairyti į siuvyklą. Čia jau baigiami puošnūs kostiumai, kuriais vilkės grafaitė Marica (Raminta Vaicekauskaitė ir Nomeda Vilkanauskaitė), grafas Tasilas (Raimondas Baranauskas ir Klaipėdos muzikinio teatro solistas Mindaugas Gylys) ir visa margų personažų – nuo kunigaikščių iki čigonų, svita. Jų vaidmenyse pamatysime Tomą Ladigą, Gediminą Maciulevičių, Kęstutį Alčauskį, Žaną Voronovą, Živilę Lamauskienę, Kristiną Siurbytę, Danutę Dirginčiūtę, Eleonorą Kliučiūtę ir kitus.
„Maricai” teko sukurti net 120 kostiumų. Tai didelis krūvis, juolab kad paraleliai baigiu apipavidalinti spektaklį „Gyvenimas” Kauno dramos teatre pagal Gorkį. Dirbti prie „Maricos” buvo įdomu. Mėgstu, kai yra sąsajų su konkrečia epocha. Šios operetės personažų drabužiai atspindi XX amžiaus pradžios stilių”, – rodydama prabangią juodą pagrindinės herojės suknelę sako kostiumų dailininkė, „Fortūnos” apdovanojimo laureatė Kotryna Daujotaitė.
Tai jau antras jos darbas Muzikiniame teatre. Praeitą sezoną Kotryna sukūrė scenografiją ir kostiumus operetei „Studentas elgeta”. Jauna menininkė yra itin kūrybinga ir produktyvi – nors magistrantūrą Vilniaus dailės institute baigė tik pernai, jos darbų sąraše – net keliolika spektaklių Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos teatruose.
„Marica” mūsų teatre statoma jau ketvirtą kartą. Šįkart dekoracijas spektakliui sukūrė austrų dailininkas Fryderis Kleinas, su kuriuo Muzikinis teatras bendradarbiauja jau dešimt metų.
Jis yra mūsų spektaklių „Paganinis”, „Viktorija”, „Mano puikioji ledi” scenografijos autorius. Šokius „Maricai” kuria pripažintas Rusijos choreografas Davidas Avdyšas, išgarsėjęs kaip žymių dailiojo čiuožimo meistrų, tarp jų ir Jevgenijaus Pliuščenkos, programų ant ledo kūrėjas”, – sako L.Stankevičiūtė.
Operų statytojas nemenkina operetės
Režisierius su artistais ir dirigentu Jonu Janulevičium atsisveikina iki vakarinės repeticijos, tad prisėdame pasišnekučiuoti. Paklaustas, kaip čia atsitiko, kad jis, garsėjantis operų pastatymais, ėmėsi operetės, į kurią nemažai teatralų žiūri iš aukšto, pašnekovas net pykteli: „Operetė – labai sudėtingas žanras. Čia kartais tenka dainuoti, vaidinti ir šokti vienu metu. Tai ypač sunku net fiziologine prasme. Be to, visų režisūrinių sprendimų aš pirmiausiai ieškau muzikoje. O Kalmano „Maricoje” yra raktas – tai prieštaringumas. Marica – lemtinga moteris, kažkuo panaši į Karmen ar Manon Lesko. Tokios moterys kovoja su tuo, ką myli, ir dėl to labai kenčia. Savigriova, nevaldomos emocijos gali nustumti į bedugnę…Man patinka, kaip Maricą traktuoja viena jos kūrėjų solistė Nomeda Vilkanauskaitė. Aš mielai priėmiau pasiūlymą iš Kauno muzikinio teatro, nes seniai myliu Lietuvą ir jos meną”, – sakė Aleksejus Stepaniukas. Jis sako prieš tai operetę statęs tik vieną kartą, ir tai buvo būtent „Marica” Sverdlovsko teatre.
„Atvykęs į Kauną nė kiek nesigailiu. Mane žavi miestas ir jo atmosfera, teatras, turintis ypatingą mikroklimatą, žmonės, mokantys dirbti su atsidavimu. Pirmą kartą Lietuvoje su tėvais lankiausi vaikystėje, ir ta kelionė man paliko labai ryškius įspūdžius”, – nešykšti komplimentų garsus režisierius ir Sankt Peterburgo N.Rimskio-Korsakovo konservatorijos docentas.
Aleksejaus Stepaniuko pastatymų sąrašas įspūdingas: beveik dvidešimties pavadinimų operos, muzikiniai videofilmai, koncertai. Jo operos spektakliams plojo Paryžius, Edinburgas, Londonas, Pietų Korėja. Viskas pasiekta nebijant rizikos ir sunkaus darbo.
„Baigęs studijas konservatorijoje, kur dabar dėstau, išvykau dirbti į provinciją, nors esu peterburgietis. Penketą metų buvau Čeliabinsko operos ir baleto teatro vyriausiasis režisierius. Paskui iš Sankt Peterburgo Marijos teatro vadovo Valerijaus Gergijevo gavau pasiūlymą pastatyti operą „Sadko”. Taip vėl grįžau į Sankt Peterburgą, Marijos teatre dirbu jau keturiolika metų”, – pasakoja režisierius.
Klasikos nereikia apversti aukštyn kojomis
„Bohema”, „Samsonas ir Dalila”, „Snieguolė”, „Eugenijus Oneginas”, „Traviata”, „Kunigaikštis Igoris”, „Karmen” ir kiti veikalai, kuriuos yra įkūnijęs Aleksejus Stepaniukas, – laiko išbandyta klasika. Režisierius sakosi esąs psichologinio teatro šalininkas ir nekenčiąs nuvalkioto stereotipo „naujas kūrinio perskaitymas”.
„Naujų formų ieškoti reikia, bet svarbiausia – žmogaus likimas ir jo jausmai. Tuo stiprūs geriausi lietuvių ir rusų filmai, teatrai”, – sakė A.Stepaniukas, prisipažinęs, kad vienas stipriausių jo vaikystės meninių įspūdžių – Vytauto Žalakevičiaus juosta „Niekas nenorėjo mirti”.
„Mano nuomone, už visas ribas peržengiantį režisūros chuliganizmą vertėtų sodinti į kalėjimą, o ne liaupsinti, kad tai – naujas žodis. Kas gi dabar išeina? Aprengei klasikinio kūrinio veikėjus drabužėliais iš „second hand”, Aidai įdavei į rankas automatą, Rojaus paukštei iš „Pasakos apie nematomą miestą Kitežą” į dantis įspraudei papirosą „Belomorkanal” ir tai – jau atradimai mene?
Gerbiu Eimuntą Nekrošių, bet kai „Trys seserys” perkeliamos į konclagerį, vargu ar tai vykusi metafora”, – kalba apie jį šokiruojančias klasikos interpretacijas Aleksejus Stepaniukas. Iš aistringo režisieriaus monologo gali suprasti, kad „Marica” Kauno muzikiniame teatre nebus apverčiama aukštyn kojomis dėl noro nustebinti.
Imrės Kalmano 1923 metais parašyta „Marica” jau daugiau nei aštuoniasdešimt metų neišnyksta iš pasaulio muzikinių teatrų repertuaro. Kauno scenoje 1945-aisiais ją režisavo Stasys Čaikauskas, 1964-aisiais – Rostislavas Andrejevas, 1984-aisiais – Valius Staknys. Pastarojo pastatymo Marica – Danutė Dirginčiūtė būsimojoje premjeroje kuria kunigaikštienės Kudenštain vaidmenį.