Garsiausias Lietuvos pilotas Jurgis Kairys atvirai prabilo apie aviacijos funkcionierių girtavimus, niokojamą turtą ir nevertinamų sportininkų išgyvenimus
„Nebegaliu tylėti”, – vienas tituluočiausių Lietuvos sportininkų neketina slėpti nusivylimo šalies sporto funkcionierių ir Akrobatinio skraidymo federacijos veikla. 54-erių pilotas Jurgis Kairys tris dešimtmečius garsina Lietuvą, tačiau retai būna įvertintas.
Asmeninės nuoskaudos – ne vienintelė problema.
Jam rūpi aviacijos sporto ateitis, tačiau akrobatinio skraidymo vadovai, anot piloto, tikrai suvokia, ką jie kalba ir daro. „Tiesiai pasakė: negeri, tai apie ką su tavimi kalbėti?” – pilotas negali užmiršti užgaulių žodžių, po kurių apsisprendė nutraukti ryšius su federacija.
„Jis – tikras kovotojas. Jurgį užgrūdino kovos, kai tekdavo pakovoti ir už save, ir kitus. Manęs nebestebina, kad jis kelia problemas”, – vyrą pažįsta žmona Birutė. Sutuoktinė neabejoja, kad J.Kairys daugelyje sričių pasieks dar ne vieną pergalę.
Dešimtmečio pripažinimas – be atsako
Sekmadienį Japonijoje pasibaigusiose akrobatinio skraidymo FAI Pasaulio (GP) taurės varžybose Lietuvos pilotas Jurgis Kairys, skraidęs lėktuvu SU-26, surinko 10230 taškų ir iškovojo įtikinamą pergalę. Sėkmingam sportininko startui nesutrukdė laiko skirtumas.
Šį kartą prieš startą jis galvojo ne tik apie kovą padangėje, jam rūpėjo ir žemėje, už keliolikos tūkstančių kilometrų, likusios problemos. Tai, kas turėjo būti kliūtis geram pasirodymui, tapo savotišku dopingu, privertusiu lakūną parodyti, kad jis – geriausias pasaulyje. „Vargu ar Lietuvoje tai kas nors pastebėjo”, – po skrydžio apgailestavo aviacijos virtuozas. Bet šį sykį jis klydo.
Daugelis žmonių piloto atstovaujamoje šalyje neliko abejingi jo atsiųstiems laiškams, kuriuose aviacijos asas neslepia nusivylimo „bambukų valstybe”. „Nenoriu įžeisti žmonių. Kalbu apie nesusipratėlius, kuriems nerūpi Lietuvos vardo garsinimas”, – pilotas patikslina savo žodžius. Tačiau faktai kalba gerokai įtaigiau už bet kokius ironiškus samprotavimus. Dešimtis tūkstančių žiūrovų pritraukiančiose varžybose Lietuvai atstovaujantis pilotas neprašo valstybės paramos. Įsigyti lėktuvą, treniruotis, vykti į varžybas – jo paties rūpestis. Apie tai pilotas pirmą kartą prabilo dar 2000-aisiais, kai laimėjo FAI Pasaulio (GP) varžybų seriją, tačiau jo sporto institucijoms išsakyti priekaištai buvo praleisti pro ausis.
„Pernai nusprendžiau nieko nesakyti, – prisimena lakūnas, tuomet tapęs ne tik pasaulio taurės laimėtoju, bet ir pripažintas geriausiu pastarojo dešimtmečio pasaulio solo lakūnu-akrobatu. – To niekas nepastebėjo. Nei federacija, nei Lietuvos aeroklubas, nei kiti sporto funkcionieriai. Nurijau karčią piliulę”. Užvakar grįžęs iš Japonijos jis nusprendė kalbėti kaip niekada atvirai.
Aeroklube klesti netvarka
Lietuvos aeroklube Jurgis Kairys nelaukiamas jau kelerius metus. „Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Federacija nepopuliarina tos šakos, kurioje pasiekiami aukšti rezultatai, – atvirai kalba J.Kairys. – Niekam nelendu į akis, nesu akiplėša ar nesusipratėlis. Nieko iš jų neprašiau, bet esu nepageidaujamas”.
Kodėl susiklostė tokia situacija, aviacijos virtuozas sako žinąs, bet nelinkęs apie tai kalbėti garsiai. Tvirtu ir kovingu charakteriu išsiskiriantis lakūnas randa tik vieną atsakymą. „Gal jie pyksta dėl to, kad viską galiu padaryti vienas? – svarsto pilotas. – Jiems priklauso buvęs valstybės aviacinis turtas. Turėjo lėktuvų, tačiau jie sunyksta. Turimų nereikalingų lėktuvų nesugeba pakeisti į sportui būtinus lėktuvus”. Lietuvos aeroklubo vadovams, anot piloto, trūksta kompetencijos. „Viską galėčiau praleisti pro akis, tačiau ne kiekvienas gali taip gyventi”, – sako pilotas.
Nuolatiniai girtavimai, anot J.Kairio, – neatsiejama kai kurių federacijos žmonių gyvenimo dalis. „Nesuprantu, kaip išvakarėse galima gerti, o iš ryto dalyvauti varžybose. Prieš kelerius metus Vilniuje, pasitarę su Onute Motiejūnaite, nutraukėme varžybas, nes kai kurie pilotai nebuvo išsiblaivę”, – J.Kairys atvirai kalba apie federaciją graužiantį vėžį.
Prieš kelerius metus problemos bandytos spręsti federacijos posėdžiuose, tačiau garsaus lakūno žodžiai atsimušė į sieną. „Kai kurie siūlė gerti kartu, esą tuomet vieni kitus geriau suprastume. Paklausiau, ar girti geriau supranta vieni kitus?” – garsus lakūnas sunkiai slėpė emocijas. „Gal dėl nuolatinių girtavimų jie sudaužė kai kuriuos geriausius lėktuvus? Sako, kad lakūnai pakliuvo į oro duobes, bet man atrodo, kad duobės buvo paruoštos iš vakaro”, – sakė J.Kairys ir tikino, kad tokie paaiškinimai gali įtikinti diletantą, bet ne patyrusį aviatorių.
Akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas Algimantas Žentelis J.Kairio kaltinimus pavadino gandais. „Jų nesureikšminu, tegul apie tai jis praneša federacijos posėdyje, – ragino A.Žentelis. – Keista, kad žmogus, laimintis komercines varžybas, jaučiasi pasaulio čempionu”. Pasaulio taurės varžybas A.Žentelis lygina su dėjimo į krepšį šou. „Juk už tai krepšininkai neapdovanojami premijomis ir medaliais”, – sakė federacijos prezidentas.
Pamiršti jaučiasi ir kiti čempionai
Kairių namuose daug Pasaulio taurės varžybose laimėtų trofėjų, tačiau jose nėra lietuviškų ordinų ar apdovanojimų. „Kitus pasveikina, pagerbia, skiria premijas, tai kodėl aš nesu gavęs nė lito”, – stebisi lakūnas.
Valdžia dažnai mėgaujasi populiariausių šalyje sporto šakų atstovų draugija. Po didžiausių pergalių skiria valstybinius apdovanojimus. „Valstybė pagal tuos pačius principus turėtų skirti apdovanojimus visiems sportininkams vienodai”, – moja ranka garsus lakūnas.
Jurgis Kairys – ne vienintelis Lietuvos sportininkas, nerūpintis funkcionieriams. „Nusivylę daugybė kolegų. Kai kurie apie tai užsiminė ir man. Jie nelinkę viešai apie tai kalbėti. Žydrūnas Savickas irgi negaudavo jokios paramos, kol apie tai neprabilo. Nesulaukę valstybės dėmesio kuklesni sportininkai nedrįsta varstyti sporto funkcionierių kabinetų durų. Žinau, kad minėtos sporto šakos kai kuriose valstybėse gerokai populiaresnės nei krepšinis”, – pokalbius su garsiais šalies sportininkais prisiminė pilotas. Jis nenori įžeisti nė vieno atleto: gerbia visų iškovotas pergales.
Netvarka neprivers atsisakyti atstovauti Lietuvai. Jis neketina eiti kai kurių krepšininkų pramintais takais. „Tokie dalykai tik užgrūdina. Labiausiai gaila tų sportininkų, kurie nesugebėjo savimi pasirūpinti. Ne visi pilotai sugeba dirbti ir sekretorėmis, ir vadybininkais, ir mechanikais”, – keliolika metų J.Kairys viskuo rūpinasi pats.
Šou rengia visame pasaulyje
Pilotas labiausiai išgarsėjo nutrūktgalviškais skrydžiais po Vilniaus ir Kauno tiltais. Paskutinį kartą, 2000-ųjų spalį, jis po Kaune esančiu Karaliaus Mindaugo tiltu praskrido apvertęs savo lėktuvą aukštyn ratais. Dabar retai pasirodo Lietuvoje vykstančiuose masiniuose renginiuose. „Tokie šou – mano kasdienis darbas, iš to užsidirbu pragyvenimui. Naujausi triukai, kuriuos demonstruoju JAV, – gerokai ekstremalesni”, – sakė pilotas. Šiais metais jis pasirodė keliolikoje pasaulio šalių. Dėl to retai būna namuose.
„Vasara – pats darbymetis, bet tai man patinka”, – pažvelgia į žmoną. „Pripratau, kad vyro dažnai nebūna namuose, tačiau pastaruoju metu stengiuosi kartu keliauti”. Sostinės Salomėjos Nėries gimnazijoje anglų kalbos mokytoja dirbusi moteris šiuo metu atostogauja – daugiau dėmesio nori skirti šeimai ir keliauti kartu su vyru.
„Mano gyvenimas – labai įdomus, – nesiskundžia lakūnas. – Turiu galimybę keliauti. Šiuos metus vadinu auksiniais, pasiekiau gerokai aukštesnį lygį”. J.Kairys gali atlikti pačius ekstremaliausius triukus. Kai kurie jų ypač pavojingi. „Visą gyvenimą tobulinau techniką, kad lėktuve jausčiausi saugus”, – nesureikšmina lakūnas.
Lėktuvų gedimai nesibaigė katastrofomis
Vyrui pakilus į dangų, pagreitėja žmonos kvėpavimas. Ji pasitiki vyru, tačiau danguje ne viskas priklauso nuo jo – kartais genda technika. Ne kartą ponia Birutė tai matė savo akimis.
„Žinau, kad jis – tikras profesionalas, tačiau ne viskas priklauso nuo žmogaus galimybių. Prieš keliolika metų Jurgis skraidė nepatikimais lėktuvais. Kiekvienas skrydis būdavo tarsi loterija – išgyvens ar neišgyvens, – bemieges naktis prisimena moteris. – Ne viską papasakoja, tačiau vieną incidentą išgyvenau labai sunkiai”.
Birutės akyse neišnyksta vaizdai, kai aviašou Pietų Korėjoje metu į oro erdvę išsilakstė Jurgio lėktuvo propelerio mentės. Lakūnas tąkart išbandė iki tol nenaudotą amerikiečių įrenginį. „Stovėjau ir meldžiausi”, – nerimo akimirkų nepamiršta moteris. Jos sutuoktinis tuomet neprarado racionalaus mąstymo, nepasidavė emocijoms. „Supratau, kad lėktuvas gali veikti sklandytuvo principu, – tąkart nesijuokė, bet dabar šypsosi J.Kairys. – Visi langai buvo aplieti alyva, nieko nemačiau, bet nutūpiau. Matyt, esu laimingas žmogus. Po tokių incidentų svarbu išsiaiškinti priežastis ir padaryti, kad tai nepasikartotų”.
Kartą trūko J.Kairio pilotuojamų lėktuvų rėmai, ore kilo kitų nesusipratimų, tačiau patyręs pilotas niekada nepagalvojo, kad visam laikui galėtų nutūpti ant žemės. Patekęs į didįjį sportą Jurgis visuomet buvo tikras, kad yra ten, kur ir norėjo.
Sūnus – prie lėktuvo šturvalo
Adrenalinas – neatsiejama šeimos gyvenimo dalis. Dvidešimt šešerius metus kartu esanti pora suderino pomėgius. Nardymas, lenktynės, žvejyba, slidinėjimas – tokie šeimos laisvalaikio užsiėmimai. Nusileidęs ant žemės J.Kairys trokšta dar daugiau ekstremalių potyrių.
„Kai neskraidau, norisi treniruoti kūną, palaikyti fizinę formą. Galima važinėti kartais, ant ledo rengti lenktynes”, – vardija J.Kairys ir sako neužmirštąs tobulinti ir sielos.
„Pilotai – individualistai, bet Jurgis visuomet galvoja ir apie mus, – sakė sutuoktinė. – Pastaruoju metu jis dažniau nuolaidžiauja, galbūt geriau suprantame vienas kitą”.
24-erių Kairių sūnus Mantas taip pat nori dažniau prisėsti prie lėktuvo vairalazdės, tačiau jam trūksta patirties. Jaunėlis irgi nori išmokti pilotuoti lėktuvą. „Pasakiau sau: man to nereikia. Šeimoje turėtų būti bent vienas žmogus, negalintis valdyti lėktuvo”, – juokėsi B.Kairienė.
Patyręs lakūnas supranta, kad jo profesija sunki, todėl vaikus visuomet ragino siekti mokslo. Vyresnėlis baigė ekonomikos mokslus, šiuo metu žinias tobulina Didžiojoje Britanijoje, skraidyti ketina tik laisvalaikiu.
„Aviacija – gyvenimo būdas, kasdienis nuotykis”, – Jurgis Kairys žada skraidyti tol, kol norės.
Netvarka paskatino siekti prezidento posto
Garsus lakūnas, akrobatinio skraidymo meistras iššūkių nevengia ne vien danguje. Jurgis Kairys 2002 metais leido suprasti sieksiąs prezidento posto, bet vėliau tos minties atsisakė.
„Iki šiol žmonės manęs prašo, kad kandidatuočiau į šalies vadovo posto, tačiau turiu ką veikti ir be to, skraidau”, – J.Kairys nesirengia tapti jokios partijos nariu.
Ponia Birutė vyrą palaiko daugelyje situacijų. Pastarieji metai šeimai sunkūs ne vien dėl sporto funkcionierių akibrokštų. Rugpjūtį Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį J.Kairio tėvo žudikui. 29-erių Telšių rajono gyventojas Romualdas Grikietis nuteistas kalėti 18 metų. 79-erių Vladas Kairys savo sodyboje Šilalės rajone nužudytas praėjusių metų rugsėjį. Nustatyta, kad R.Grikietis naktį įsibrovė į nuošalioje vietoje esančius senuko namus, užpuolė sodybos šeimininką ir sumušė iki sąmonės netekimo. Smūgiai buvo mirtini.
„Esu emocionalus. Sunku apie tai kalbėti”, – po nesėkmių ir išbandymų pratęs atsitiesti lakūnas.