Šią savaitę Briuselyje ES narėms nesutarus dėl darbo savaitės trukmės ilginimo, šis klausimas bus svarstomas lapkričio pabaigoje. Lietuva dėl savo pozicijos dar neišreiškė.
Kitas mūšis dėl vadinamojo „opt-out” (darbuotojo ir darbdavio teisė susitarti dėl ilgesnės nei 48 val. darbo savaitės) numatytas lapkričio pabaigoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė LŽ sakė, kad dar tiksliai nežinoma, kokios pozicijos derybose laikysis Lietuva.
„Viena vertus, Lietuva lauks pasiūlymų iš ES pirmininkaujančių šalių ir juos svarstys. Kita vertus, galimi mūsų Darbo kodekso keitimai priklausys nuo socialinių partnerių siūlymų ir susitarimų šiais klausimais. Perkelti „opt-out” į nacionalinę teisę neprivalome”, – tvirtino ministrė.
Blinkevičiūtė teigė, kad itin skyrėsi pozicijos dėl galimybės numatyti direktyvoje konkrečią datą, kada būtų panaikintas „opt-out” principas.
„Lietuva pritarė Suomijos siūlymui sugriežtinti „opt-out” taikymo sąlygas ir užtikrinti jo kontrolę. Taip galima įvertinti nacionalinius ypatumus, situaciją darbo rinkoje, atsižvelgti į darbuotojo interesus, užtikrinti jo saugą ir sveikatą”, – sakė Blinkevičiūtė ir pažymėjo, kad Suomijos pozicijai buvo pasirengusios pritarti 15 iš 25 Bendrijos šalių.
Nepajudinamos pozicijos
Anot europarlamentarės Onos Juknevičienės, dar prieš ministrų susitikimą reikėjo tikėtis, kad sutarimo nebus. „Darbo laiko direktyvos keitimas įmanomas, kai tam pritaria visos šalys. Ypač skiriasi Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pozicijos. Pirmoji nori išlaikyti „opt-out” teisę be jokių apribojimų, o Prancūzija siekia, kad „opt-out” teisė būtų panaikinta”, – aiškino Juknevičienė.
Keisti darbo laiko direktyvą ES mėginama jau antrus metus. Pagal ją iki 2008 metų ES turi pereiti prie 48 val. darbo savaitės. Be Prancūzijos, tam pritaria Italija, Ispanija, Graikija, Kipras ir Skandinavijos šalys. Kitos narės siekia, kad „opt-out” būtų įteisinta. Pasak Juknevičienės, valstybės sunkiai leidžiasi į kompromisus. Todėl vargu ar pavyks įkalbinti Didžiąją Britaniją sutikti nustatyti bent šio susitarimo ribas.
Nuomonės skiriasi
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas sutinka, kad profsąjungos nori atimti teisę užsidirbti. „Palaikome liberalią Didžiosios Britanijos poziciją, o Suomijos siūlymas nustatyti 60 val. „opt-out” ribą uždeda pančius, nes jame kalbama apie tai, kada opt-out būtų naikinamas”, – teigė Aleliūnas.
Kategoriškas yra ir Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas. „Lietuvos darbuotojai dirba daugiau negu kitose ES šalyse – 1848 valandas per metus. Prancūzai – 1568 valandas per metus. Nuolaidžiauti derantis dėl maksimalios darbo savaitės net nemanome”, – kalbėjo Černiauskas.
Tačiau Juknevičienė mano, kad darbuotojams turi būti leista rinktis, kiek dirbti. Lietuvos profsąjungos, pašnekovės įsitikinimu, tokios galimybės negina, tad ir darbuotojų interesams neatstovauja.