Valstybinių įstaigų vadovai, siekdami atsikratyti nereikalingu arba netinkamu naudoti turtu, negali jo tiesiog išmesti ir verčiami žaisti ilgai trunkančius ir papildomų išlaidų reikalaujančius žaidimus.
Kadangi nustatyta likutinė valstybės turto vertė dažnai neatitinka jo kokybės, norinčiųjų tuščiai švaistytis savo pinigais ir įsigyti, pavyzdžiui, keliais šimtais litų įvertintą nusidėvėjusią kėdę pasitaiko vos vienas kitas.
Nerementuojami daiktai
Vietoj to, kad sulūžę daiktai būtų gera valia dovanojami visuomeninėms organizacijoms ar keliautų tiesiai į sąvartynus, pagal nustatytą tvarką juos iš pradžių bandoma parduoti viešuose aukcionuose.
Kitą savaitę tokią procedūrą planuoja atlikti ir nereikalingu arba netinkamu naudoti turtu bandys atsikratyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros”) Klaipėdos skyrius.
Aukcione bus parduodama 140 įvairių daiktų. Didžiąją prekių dalį sudaro netinkami naudoti ir trimis dešimtimis litų įvertinti kompiuteriai, jų dalys bei priedai.
Sykiu „Sodra” siūlo už 300 litų įsigyti jai nebereikalingą priekabą surūdijusiu dugnu, spintelę su išlūžusiais ratukais ir stalčių mechanizmais – už 30, nesuremontuojamą sekciją – už 80, sulūžusias kėdes – po 220 litų ir t.t.
Maža to, potencialūs pirkėjai ir žiūrovai už dalyvavimą viešajame aukcione privalės sumokėti po 3 litus.
„Sodros” Klaipėdos skyriaus direktorius Vidmantas Rudzevičius sutinka, kad likutinė parduodamų daiktų vertė pernelyg aukšta, tačiau tvirtina, kad privalo laikytis patvirtintos tvarkos.
Paklausa yra
Anot V. Rudzevičiaus, skelbiamuose viešuose aukcionuose realiai nuperkama tik iki dešimties procentų parduodamų daiktų. Kiti taip ir lieka be naujų šeimininkų ir po pakartotinų antrojo ar net trečiojo aukcionų.
O jau po to nusidėvėję ir sugedę daiktai gali būti parduodami už simbolinę vieno lito kainą arba atsidurti sąvartyne.
„Jau dabar į mus kreipėsi viena neįgaliųjų bendrija, kurią domina mums nebereikalingi kompiuteriai. Nors jie įvardyti kaip netinkami naudoti, tiek šios bendrijos nariai, tiek kaimų mokyklos jų nori, nes iš atskirų nesusidėvėjusių dalių susirenka bent kelis kompiuterius, tinkančius pažaisti”, – mūsų dienraščiui sakė „Sodros” Klaipėdos skyriaus vadovas.
Prieš korupciją
V. Rudzevičius sutinka, kad valstybės turto likučių pardavimas viešuose aukcionuose nėra racionaliausias ir taupiausias būdas, tačiau – būtinas.
Kaip reikia panaudoti nusidėvėjusį ar nebenaudojamą valstybės turtą, numatyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
„Mes patys puikiai suprantame, kad niekam nereikalinga šimtais įvertintas sulūžęs baldas ar pasenę kompiuteriai. Tačiau turime žaisti tą procedūrinį žaidimą: organizuoti viešąjį aukcioną, apie jį paskelbti spaudoje… – aiškino jis. – Toks yra numatytas valstybėje mechanizmas, užtikrinantis skaidrumą ir užkertantis kelią valstybės turto grobstymui. Be to, juk negalime apsikrauti nereikalingais daiktais.”
Savo ruožtu Valstybės kontrolės specialistai vienoje iš savo ataskaitų pažėrė kritikos vienai valstybinei įstaigai dėl netaupumo. Atlikus valstybinį auditą, konstatuota, kad nepardavus laiku VĮ „Dzūkijos šilas” saugotų valstybės rezervo materialinių išteklių, per trejus metus už jų saugojimą ir tvarkymą valstybės biudžetas neteko įspūdingos sumos – 4,5 milijono litų.