Atskiros mokyklos mergaitėms ir berniukams

Kauniečiai – apie šios idėjos privalumus ir trūkumus

Lenkijos švietimo ministerijai svarstant galimybę steigti atskiras mergaičių ir berniukų mokyklas, kauniečiai moksleiviai į tokią iniciatyvą savo šalyje reaguotų skirtingai.

Veikė ir Lietuvoje

Lenkijoje gaivinti prieškario tradicijas, atkuriant mergaičių ir berniukų mokyklas, ketinama dėl didėjančios prievartos ugdymo įstaigose. Neseniai nepakėlusi savo bendraklasių patyčių, nusižudė Gdansko gimnazijos keturiolikmetė.

Lietuvoje anksčiau veikė atskiros mergaičių ir berniukų mokymo įstaigos. Valstybinės vidurinės mergaičių mokyklos veikė nuo 1860 m. Vilniuje ir Kaune, o nuo 1896 m. – ir Šiauliuose. Kauno S.Nėries vidurinė mokykla buvo mergaičių gimnazija. 1923 m. „Saulės” rūmuose įkurta pirmoji Lietuvoje mergaičių progimnazija, kurioje mokėsi 27 mokinės. 1927 m. įkurta ,,Aušros” mergaičių valstybinė gimnazija, kuri veikė iki 1940 metų. Kaune veikė ir „Aušros” berniukų gimnazija.

Neleidžia nuobodžiauti

Kalbintas jaunimas vardijo įvairius argumentus, kodėl jie norėtų mokytis mergaičių ar berniukų mokyklose arba kodėl yra nusiteikę prieš jas.

Abiturientė Laura Matusevičiūtė sakė, kad norėtų mokytis vien mergaičių mokykloje. „Berniukų klasėje ir dabar mažai. Jei jų visai nebūtų, nebūtų prieš ką pasirodyti”, – kalbėjo L.Matusevičiūtė.

Dovilės Buraitės nuomone, būtų geriau, nes niekas už kasų netampytų. Tačiau jos klasės draugė Ana tam nepritarė. „Būtų neįdomu”, – sakė abiturientė. Jos klasėje yra nedaug berniukų, jų galėtų būti daugiau. Jie dažnai yra linksmų situacijų iniciatoriai, neleidžia nuobodžiauti per pamokas.

Būtų per daug tylu

Devintokė Gabrielė Pintukaitė teigė, kad mergaitės yra ramesnės, mažiau kelia triukšmo. Kaip tik dėl to reikėtų, kad klasėje būtų ir berniukų.

Devintokės Lina Preimontaitė ir Karolina Reikaitė taip pat būtų už mišrias mokyklas. Pasak moksleivių, nors berniukai trukdo per pamokas, tačiau be jų nebūtų jokių nuotykių, neliktų, kas juokautų. „Mergaitės tik mokosi, ir viskas”, – sakė L.Preimontaitė ir K.Reikaitė, pridūrusios, kad jos be mokslų mokykloje užsiima ir berniukų auklėjimu.

„Nenorėčiau mokytis tik su mergaitėmis. Smagiau, kai klasėje yra ir berniukų. Jų turėjome tik devynis, savotiškai mylėjom. Vienas buvo seniūnu”, – sakė mokyklą jau baigusi Milda Gailiūtė.

Yra į ką pažiūrėti

Devintokai Lukas, Irminas, Karolis, Jonas nenorėtų mokytis vien su berniukais. „Mums patinka mergaitės”, – kalbėjo moksleiviai. Jų klasėje yra net 26 mergaitės ir 5 berniukai. Ar tai gerai? „Tai labai gerai. Nusirašyti duoda, yra į ką pažiūrėti. O ir klasėje tylu ramu”, – aiškino devintokai.

„Nesąmonė. Būtų dar daugiau muštynių, jei mokytųsi vien berniukai”, – kalbėjo Adolfas Endriulis ir Edgaras Baranauskas. Pasak vieno jų, mokantis berniukų mokykloje būtų sunkiau išmokti bendrauti su mergaitėmis.

Stengiamasi neatitverti nuo gyvenimo

„Visos lazdos su dviem galais. Lyginant vyrų, moterų ir mišrius kolektyvus, skirtumų yra. Moterys įneša daugiau tolerancijos, joms svarbu geras mikroklimatas, estetika”, – kalbėjo Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Raimunda Žiulytė.

Pasak jos, vyrams svarbu sėkmingumas, pelnas. Tačiau ir vienos, ir kitos lyties atstovų vertybių sistemos yra daugmaž vienodos. Kai dalyvauja abi pusės, kolektyve būna daugiau harmonijos.

„Kai išeini už mokyklos sienų, nėra atskirų moterų ir vyrų visuomenių, nebent eini gyventi į vyrų ar moterų vienuolynus. Mokykla yra institucija, kuri vaikus stengiasi parengti gyvenimui. Kodėl mes kalbam apie tai, kad savo klasėje labai svarbu matyti žmones su negalia, skirtingų tautybių? Tam, kad mokyklos aplinka būtų artima aplinkai už jos ribų, kad moksleiviai nebūtų atitverti nuo gyvenimo”, – teigė R.Žiulytė.

Nukenčia konkuruodami

Kokie mergaičių, berniukų mokyklų privalumai? „Berniukai jaunesnėse klasėse ir mergaitės vyresnėse klasėse šiek tiek nukenčia konkurencijoje. Sakykim, jeigu pagal analitinį mąstymą mane lygintų su kitomis moterimis, aš galiu būti pirma.

Bet palyginus su vyrais, galiu būti dešimta. Pradinėse klasėse geriau mokosi mergaitės: jos daug iniciatyvesnės, valdo berniukus.

Vyresnėse klasėse tai pasikeičia. Įsteigę vienos lyties mokyklas, klases, išvengtume konkurencijos su kita lytimi, bet prarastume galimybę bendradarbiauti”, – kalbėjo R.Žiulytė.

Ar tai galėtų būti veiksminga priemonė nuo smurto? „Agresijos pakanka abiem lytims. Galima muštis ir su sava lytimi. Dažniausiai tai ir daroma”, – sakė tarnybos vadovė.

Pasak jos, dirbtinėmis sąlygomis įgyti įgūdžiai pakliuvus į natūralią aplinką dažniausiai neišlieka.