Iššūkį „Mažeikių naftos” vadovui metę valdybos nariai patys pasitraukė iš žaidimo
Vakar vakare planuotas „Mažeikių naftos” MN valdybos posėdis vyko beveik pagal tokį patį nelaimingą scenarijų, kaip ir praėjusį sekmadienį.
Tik pirmą kartą balsuoti dėl svarbiausio numatyto klausimo – „Mažeikių naftos” generalinio direktoriaus Paulo Nelsono Inglišo atstatydinimo nepavyko dėl ryšio trukdžių, kai savo pozicijos negalėjo išdėstyti Latvijoje reziduojantis buvęs vyresnysis „Jukos” viceprezidentas Michailas Elfimovas, o šįkart posėdį ignoravo visi trys Vyriausybės deleguoti valdybos nariai.
Suprasdami, kad taip iš esmės išreiškiama visiškai priešinga pozicija į „Jukos” deleguotų atstovų MN siūlymus, likę keturi valdybos nariai paskelbė atsistatydiną patys.
Sufleris – sąžinė
„Šiandien Vyriausybė pasinaudojo savo teise neatvykti į valdybos posėdį ir neatsiuntė nė vieno iš trijų savo atstovų. Tokiu būdu greičiausiai siekta nesudaryti kvorumo jokiam balsavimui. Manau, kad tai buvo visiškai nereikalingas žingsnis. Mes, keturi „Jukos” deleguoti valdybos nariai, matydami, kaip traktuojamos pastangos atkreipti dėmesį į pastaruoju metu „Mažeikių naftoje” susiklosčiusią padėtį, patys į posėdį atnešėme atsistatydinimo pareiškimus. Kito garbingo būdo problemai spręsti nėra. Manome, kad atlikome visas pareigas tiek akcininkams, tiek įmonei. Kas buvo teisus – parodys laikas”, – pareiškė „Jukos” atstovybės Lietuvoje vadovas ir vienas iš septynių „Mažeikių naftos” valdybos narių Tomas Gižas.
Klausiamas, ar vertėjo tokiomis drastiškomis priemonėmis siekti permainų įmonės valdyme, jei sandoris dėl „Mažeikių naftos” perleidimo Lenkijos koncernui „PKN Orlen” turėtų būti baigtas pačiu artimiausiu metu, o po jo naujieji bendrovės šeimininkai vis vien greičiausiai keistų vadovų komandą, T.Gižas sakė „mes taip pat labai norime tikėti , kad sandorio pabaiga netoli”, tačiau nedetalizavo, kodėl abejoja tokia įvykių eiga.
„Aš pabrėžiu, kad mes atstovaujame savo valiai, kaip valdybos nariai esame nepriklausomi. Akcininkai, esantys Amerikoje, gali turėti savo valią, jie ją pareiškė raštu. Ji nėra mums absoliučiai privaloma. Nuo šios dienos esame visiškai laisvi žmonės”, – tvirtino T.Gižas.
Paklaustas, ar nenorėtų atskleisti visas kortas ir išdėstyti tokio sprendimo motyvus, „Jukos” atstovybės vadovas patikino, kad tai jau buvo padaryta.
„Mes informavome, kodėl inicijuojame permainas gamyklos vadovybėje, visas institucijas, pradedant ministrų kabineto vadovais, Valstybės saugumo departamentu ir baigiant akcininkais. Sunku ką nors pridurti. Jei akcininkus tenkina tai, kaip tvarkomasi su jų turtu, mes neturime ką daugiau pridurti. Tokia įmonės savininkų teisė. Ar dėl to apmaudu? Galima sakyti „taip”, tačiau iš tiesų apmaudu tik dėl to, kad dešimt buvusių „Jukos” vadovų, nepadarę jokio nusikaltimo, sėdi kalėjime. Jei kurį nors rytą Rusijos laikraščiai parašytų, esą sąžinės priekaištų užgraužtas M.Chodorkovskis pasikorė savo kameroje, greičiausiai atrodytų „normalu”. Baisu, kad 35 – 40 mlrd. dolerių vertės kompanija buvo sužlugdyta. Šiame kontekste visa tai, kad dabar vyksta aplink „Mažeikų naftą”, iš tiesų yra smulkmenos”, – samprotavo T.Gižas.
Apie tai šiandien ketinama pranešti įmonės stebėtojų tarybai. Valdybos narių atsistatydinimas įsigalioja per 14 dienų.
Artimiausias įmonės akcininkų susirinkimas numatomas gruodžio 5 dieną.
Akmenys į P.N.Inglišo daržą
Prieš vakar vakare vykusį antrąjį mūšį dėl „Mažeikių naftos” generalinio direktoriaus Polo Nelsono Inglišo galvos, argumentus, kodėl turėtų įvykti rokiruotės įmonės administracijos Olimpe arba kodėl viskas turėtų likti taip, kaip yra, buvo išdėstę beveik visi su naftos sektoriumi susiję veikėjai.
„Mažeikių naftos” (MN) profsąjungos pirmininkė Virginija Vilimienė, žiniasklaidai aiškindama dabartinius bendrovės valdymo ypatumus, akcentavo, kad pastaraisiais metais buvo siekiama gauti maksimalią finansinę naudą iš gamyklos, nesirūpinant jos ateitimi. T.y. nekreipiama reikiamo dėmesio į planinį įrenginių remontą ir profilaktikos darbus. Pasak kai kurių darbuotojų, sklendės nesandarios, tarpikliai prastos kokybės, nes jų nekeičia reikiamu laiku. Šiemet planinio remonto nesulaukė ir spalį sudegęs mazuto giluminio perdirbimo komplekso, vakuuminės distiliacijos įrenginys.
Bendrovės profsąjungos lyderiai, be kita ko, teigė, kad darbuotojams būdavo skiriamas pernelyg didelis krūvis – nebaigę vienos užduoties privalėdavo griebtis kitos, todėl jie patirdavo stresą ir nuolatinę įtampą.
Panašiai situaciją charakterizavo ir „Jukos” atstovai MN. P.N.Inglišo atstatydinimo siekiančių valdybos narių teigimu, didžiausia dabartinio generalinio direktoriaus problema – vadovavimo stilius. Visą dėmesį skirdamas maksimalaus pelno generavimui jis ignoravo rekomendacijas, kada stabdyti ir kaip remontuoti tam tikrus technologinius įrenginius, nurodydavo tęsti jų eksploataciją, nepaisant saugumo reikalavimų. Visa tai lėmė keletą gedimų ir smulkių incidentų, apie kuriuos viešai nebuvo pranešama.
Neoficialiais duomenimis, gaisras perdirbimo gamyklą spalį nusiaubė būtent dėl aplaidumo – po remonto gamyklos įrenginiuose liko vandens, kuris ir tapo avarijos priežastimi. Reaguodama į tokius išvedžiojimus vakar MN vadovybė išplatino pranešimą, ragindama nespekuliuoti dėl gaisro priežasčių bei paneigė esą išlaidos įmonės remontui buvo per mažos. 2004-2006 metais gamyklos remontui išleista daugiau nei 150 mln. litų, arba apie 90 proc. daugiau nei JAV bendrovės „Williams” valdymo laikotarpiu 1999-2002 metais.
„Norint išsiaiškinti tikrąsias gaisro priežastis dar teks atlikti daug tyrimo darbų, kai kuriuos tyrimus ir analizes planuojama atlikti pasitelkiant tarptautinius ekspertus bei laboratorijas. Šiandien dar nėra galimybių apžiūrėti nugriuvusią koloną iš vidaus”, – nurodė MN atstovas spaudai Giedrius Karsokas.
Pasak jo, tik ištyrus vidinės kolonos apžiūros rezultatus, bus galima tiksliau spręsti apie spalio 12 dienos gaisro priežastis. Iki to laiko visos galimos gaisro priežastys MN sudarytos vidines avarijos tyrimo komisijos specialistų yra lygiagrečiai tiriamos ir analizuojamos.
Kita barikadų pusė
Greta priekaištų dėl netinkamo darbo organizavimo, kai po gaisro įmonė dirba dvigubai mažesniais pajėgumais nei įprastai, P.N.Inglišui buvo pareikšti įtarimai dėl ketinimų sudaryti ilgalaikes naftos importavimo sutartis su Venesuela. Kai kurie MN vadybos nariai atkreipė dėmesį į prastą šios naftos kokybę, kuri gali pakenkti perdirbimo įrenginiams, bei ketinimus mokėti neįprastai didelį komisinį tarpininkų mokestį.
Tuo tarpu pats P.N.Inglišas taip pat pripažino, kad jo santykiai su MN valdyba pablogėjo po to, kai rugsėjo viduryje jis pristatė alternatyvias naftos tiekimo galimybes iš Venesuelos. Jis tikino, kad tiekimo schema buvo gerai išanalizuota ir parengta, o naftos kokybė labai panaši į šiuo metu perdirbamą rusišką žaliavą. Suderėta kaina leido tikėtis, kad per metus perdirbant panašų kiekį, koks į MN patekdavo pastaraisiais metais, bus sutaupoma 40 – 60 mln. JAV dolerių. P.N.Inglišas leido suprasti, jog prieštaravimas tokiam sandoriui yra palankus toms jėgoms Rusijoje, kurios nori pačios perimti „Mažeikių naftą”.
Dar praėjusią savaitę paaiškėjo ir tai, kad trys iš septynių MN valdybos narių, atstovaujančių Vyriausybės interesams, greičiausiai balsuos prieš generalinio direktoriaus pakeitimą.
„Ūkio ministerijos ir mano pozicija yra paremti P.N.Inglišą, kad jis toliau tęstų savo darbą. Išdėstyti tokią poziciją mes rekomendavome ir Vyriausybės į „Mažeikių naftos” valdybą deleguotiems savo atstovams”, – sakė ūkio ministras Vytas Navickas.
Jo teigimu, tokia pozicija remiasi dviem pagrindiniais argumentais. Pirma – pagrindinis akcininkas „Yukos International UK” valdyba pareiškė paramą dabartiniam direktoriui. Antra – kontraktas su „PKN Orlen” turi būti užbaigtas sėkmingai ir laiku. Dabartinis direktorius, tęsdamas savo veiklą, būtų garantas, kad sandoris būtent taip ir finišuotų.
Po antradienį surengto vizito į Mažeikius ir susitikimo su aukščiausios ir vidurinės grandies MN vadovais V.Navickas taip pat pareiškė, kad P.N.Inglišu pasitiki visa „Mažeikių naftos” vadovų komanda ir nenori, kad jis būtų pakeistas. Ministras teigė įsitikinęs, kad įmonė ir jos administracija veikia labai profesionaliai, gamyklos atstatymo po gaisro darbai organizuojami labai gerai.
„Jukos” atstovų valdyboje nuogąstavimus, kad generalinis direktorius P.N.Inglišas dirba neefektyviai, paneigė visi 10 jo pavaduotojų bei visų kitų grandžių vadovai. Jie pareiškė, kad jiems nereikia jokių pakeitimų”, – sakė V.Navickas.
Ūkio ministras pranešė, kad apie 300 įmonės darbuotojų pasirašė sutartis dirbti papildomai, kad kuo greičiau būtų parengta darbui prieš 15 metų užkonservuota mažoji vakuuminė kolona ir gamykla galėtų dirbti didesniu pajėgumu bei gaminti daugiau šviesiųjų naftos produktų.
Pasak V.Navicko, 98 proc. mažosios kolonos veiklai atstatyti reikalingų medžiagų ir detalių jau yra gamykloje, ją paleisti numatoma gruodžio 24 dieną.
Sprogusią didžiąją vakuuminę koloną numatoma atstatyti per 6 mėnesius. Artimiausiu metu „Mažeikių nafta” turėtų priimti sprendimus, kurį šios kolonos gamintoją bei kokius rangovus pasirinks.
Premjeras – už stabilumą
Premjeras Gediminas Kirkilas, reaguodamas į bandymus atstatydinti „Mažeikių naftos” vadovą, šią savaitę spėjo, kad tai yra būdas išlaikyti savo įtaką savininkus keičiančioje bendrovėje.
„Aš tai sieju su sandorio pabaiga, kad keičiasi šeimininkai, kad dalis žmonių neteks įtakos šitoj gamykloj. Tai suprantama: ir pasistumdymai įvairių grupuočių, gal kai kurių žmonių netvirta jausena dėl savo būsimų pozicijų – jos sukelia tam tikras intrigas, kurias ir matome dabar”, – interviu Lietuvos radijui sakė G.Kirkilas.
Jis teigė galįs tik nusistebėti, kad lig šiol „Mažeikių naftos” generalinis direktorius P.N.Inglišas tų pačių valdybos narių buvo vertinamas kaip geras vadovas, ir staiga nuomonė apie jį labai pablogėjo.
Pasak G.Kirkilo, jį stebina tai, kad „Jukos” atstovai „Mažeikių naftos” valdyboje nevykdo savo akcininkų įpareigojimų ir tai iš dalies lemia įtemptą padėtį pačioje įmonėje.
„Tos įtampos neturėtų trukdyti įmonei veikti ir trukdyti sėkmingos sandorio pabaigos”, – samprotavo premjeras.