Laivyba Gilija ir mariomis trauktų turistus

Nemuno žemupyje turistinė laivyba kiek intensyviau vystoma tik Lietuvos dalyje.

Jei, kaip žadama, kitais metais Kuršių mariose bus atidarytas pasienio praleidimo postas Rybačio (Rasytės) gyvenvietėje, atsirastų visai įdomių turistinės laivybos maršrutų per Lietuvos ir Kaliningrado srities vandenis.

Šiuo metu netgi rengiama laivybos Lietuvos ir Kaliningrado srities vidaus vandenyse locija. Taip pat braižomos ir galimos vandens turizmo, įjungiant ir kitas turizmo šakas, schemos.

2007 metais tarptautinėse turizmo parodose planuojama pateikti naują turizmo projektą, kuris apimtų Nemuno žemupį ir Kuršių marias tiek Lietuvoje, tiek Rusijos Kaliningrado srityje.

Atvėrus sieną plaukiojimas Kaliningrado srities vandenimis patrauklus būtų ir pavieniams turistams.

Liekanos prie upės

Vienas patraukliausių vandens turizmo maršrutų galėtų būti plaukti Nemunu iki Sovetsko, kur yra pasienio postas, po to grįžti 11 kilometrų ir pasukti į Giliją (Matrosovką). Praplaukus Gilija nuo Nemuno iki Kuršių marių bendras įspūdis buvo, kad joje dar neišarti vandens turizmo dirvonai.

Gilija yra tik šiek tiek siauresnė už Nemuną. Plaukiant ja galima pamatyti daugybę prieškaryje šiame krašte klestėjusios architektūros liekanų.

Teigiama, kad Vokietijoje buvo tik dvi aštuonių kampų bažnyčios. Vienos iš jų liekanos yra kaip tik prie Gilijos. Įspūdį dar sustiprina tai, kad ant bažnyčios griuvėsių susukta daugybė gandralizdžių. Bažnyčios liekanų sienoje įmūrytas 2004 metų antkapis. Iš to krašto kilęs vokietis testamentu buvo pareiškęs norą, kad būtų palaidotas toje bažnyčioje, kur prieš karą buvo krikštytas.

Bažnyčios liekanų aplinką tvarko vietos gyventojai – tėvas ir sūnus, kurie šalia statosi namą, yra iškasę tvenkinį, sodina giraitę. Jie teigė, kad tai daro jiems priklausančioje žemėje.

Gaila, kad Gilijos upėje nėra prieplaukų. Nors bet kurioje vietoje gali švartuotis laivai, kurių grimzlė yra iki dviejų metrų. Pamatyti yra ką – išlikę iš įspūdingi senų šliuzų griuvėsiai, ir karinio pontoninių tiltų dalinio miestelis.

Plukdo žvyrą

Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijos direktorius Gintautas Labanauskas mano, kad laivyba Gilijoje kiek atgytų, jei Rusija leistų šia upe plaukti laivams su svetimomis vėliavomis. Kaliningrado srityje, kurią kerta Nemuno atšaka Gilija, galima pamatyti tik vieną kitą pramoninę baržą.

Rusijoje skirstant pinigus yra nuostata, kad jei upė mažai naudojama pramoninei laivybai, jai prižiūrėti ir pinigų skiriama mažai. Todėl problemiška yra Nemuno atkarpa nuo Sovetsko iki Gilijos atšakos, kuria Lietuvos ir Kaliningrado srities vidaus vandens kelių institucijos rūpinasi bendrai. Kairėje pusėje bujas stato kaliningradiečiai, dešinėje – lietuviai. Bujos retai tikrinamos, todėl laikantis jų nuorodų nesunku užplaukti ir ant seklumų.

Nemune palaikomas 1,5 metro gylis, o Gilijoje jis yra 1,2 metro. Gilijoje galima pamatyti, kaip kaušais semiamas upės dumblas ir tvirtinami krantai. Šiemet pirmą kartą Nemunu nuo Jurbarko ir Gilija bei Primorsko ir Polesko kanalais iki Polesko rusai baržomis plukdė žvyrą. Yra vilties, kad laivyba Gilijoje atgis.

Turizmo maršrutai

Plaukimas Gilija bei Primorsko ir Polesko kanalais būtų įdomus ir turistams iš Lietuvos. Galima netgi rengti vandens turizmo turus. Pavyzdžiui, sėdus kur nors Rusnėje į laivelį visai smagu būtų praplaukti Nemunu iki Sovetsko ir grįžti į Gilijos atšaką. Toliau Gilija per kokias 5-6 valandas galima pasiekti Matrosovo kaimą.

Kaimą lengva pasiekti dieną, tačiau naktį farvateris neapšviestas. Jame yra prieplaukų ir žmonių, kurie maždaug už 50 litų vienam asmeniui suteikia nakvynę.

Dar apie 25 litus vienam asmeniui kainuoja gera vakarienė. Tokios kainos buvo šiais metais. Kitais metais jos gali šoktelėti. Poilsiauti į Kaliningrado sritį pamėgo skristi maskviečiai. Tiesa, belstis nuo Kaliningrado iki Matrosovo automobiliu yra ypač nepatogu – kelias toks, kad, kaip sakoma, net dantys barška.

Todėl Matrosovo kaimas – gera vieta tik atplaukti nedideliais laivais. Nepatogu, kad iš jo sunku tiesiogiai išplaukti į Kuršių marias. Yra smarkiai užneštos ir nevalomos žiotys. Kai kur gylis tik 40-50 centimetrų.

Tačiau papildomas įdomus maršrutas būtų nuo Gilijos praplaukti Primorsko kanalu iki Nemunyno (Nemonin) ir išplaukti į Kuršių marias ties Golovkino gyvenviete. Įdomu tai, kad ties Golovkinu yra jau retas pasukamas pontoninis tiltas.

Iš Kuršių marių galima plaukti į Rybačio gyvenvietę, kuri yra Kuršių nerijos dalyje, ir sutvarkius formalumus ties Nida atplaukti į Lietuvą.

Vandens kelias į Vakarų Europą

Galimi ir ilgesni turai po Kaliningrado srities vandenis. Kanalais galima plaukti iki Polesko, o po to grįžti į Kuršių marias. Taip pat galima Deimos ir Priegliaus upėmis nuplaukti iki Kaliningrado. Tačiau po to vėl tomis pačiomis upėmis tektų grįžti į Poleską ir plaukti Kuršių mariomis atgal.

Yra ir dar didesnis ratas – nuo Kaliningrado plaukti į Baltijską ir atlikus muitinės formalumus išplaukti į Baltijos jūrą ir grįžti į Klaipėdą. Tačiau toks variantas vargu ar įgyvendinamas. Pirmiausia, Poleske ir Kaliningrade yra žemi ir nepakeliami tiltai, pro kuriuos sunku pralįsti net ir aukštesniam motoriniam kateriui. Antra, Baltijskas vis dar yra ypatingo režimo miestas, kur užsieniečiai gali lankytis tik su specialiais leidimais.

Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija vis dar puoselėja planus per Kaliningrado sritį vidaus vandens keliais susijungti su Europos vidaus vandenimis. Tokia galimybė yra. Galima plaukti Kuršių mariomis per Poleską į Deimą, Priegliaus upe per Kaliningradą, kanalu iki Baltijsko ir Aistmarėmis (Rusijos dalyje jos vadinamos Kaliningradskij zaliv, lenkiškojoje pusėje – Zalew Wysliany) galima patekti į Vyslos, Oderio ir Dnepro baseinus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.