Po Londone trijuose metropoliteno traukiniuose ir dviaukščiame autobuse nugriaudėjusių sprogimų, kuriuose žuvo mažiausiai 52 žmonės, dar apie 700 buvo sužeista, Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius užtikrino, kad imtasi papildomų saugumo priemonių. Jo teigimu, policija dabar budresnė masinio susibūrimo vietose, labiau atkreipia dėmesį į saugumą traukiniuose.
Tačiau „Kauno dienos” žurnalistinio eksperimento metu paaiškėjo, kad traukiniuose ir autobusuose gulintys įtartini paketai nedomina ne tik keleivių, bet ir traukinių kontrolierių bei keleivinio transporto vairuotojų.
Tarpmiestiniuose autobusuose išpuolius surengti dar lengviau – vairuotojui sumokėjus pusę bilieto kainos, į autobusą galima įdėti bet kokį paketą.
Gyvybę išsaugo žmonių akylumas
Pastaruoju metu pagrindiniais teroristų taikiniais tampa masinės susibūrimo vietos, ypač didžiųjų Europos miestų transporto sistemos. Kai kuriais atvejais kraupių padarinių pavyksta išvengti tik tada, kai apie įtartinus ryšulius ar į bombas panašius daiktus policijai praneša paprasti piliečiai.
Prieš kelias dienas ne vieną gyvybę išgelbėjo Italijos kultūros centro Barselonoje darbuotojai, kurie policijai pranešė apie lauke paliktą įtartiną ryšulį. Buvo evakuoti žmonės. Katalonijos sostinę tuomet sudrebino sprogimas, per kurį nukentėjo vienas policininkas ir žuvo tarnybinis šuo, išdresuotas ieškoti sprogmenų.
Ispanijos, Artimųjų Rytų valstybių, kai kurių kitų šalių gyventojų pranešimai apie įtartinus paketus kasmet padeda išvengti daugybės kraupių nelaimių. Kovos su terorizmu ekspertai nuolat pabrėžia, kad tik visuomenės pastabumas ir suvokimas, kad jie taip pat atsakingi už savo saugumą, gali padėti išvengti nekaltų žmonių žudymo.
„Kauno dienos” žurnalistai nusprendė įsitikinti, kaip į įtartinus paketus reaguoja miesto troleibusų ir tarpmiestinių traukinių bei autobusų keleiviai.
Neišgąsdino net mamos
Į juodos spalvos polietileno maišelius suvyniojome kelis laikraščio numerius, o paketėlį užklijavome lipnia juosta. Su tokiu „kroviniu” nuvykome į galutinę 15-ojo maršruto troleibuso stotelę, esančią Partizanų gatvėje. Stotelėje – vos keli žmonės, nuo saulės besislėpę pavėsyje. Į troleibusą įlipome pirmieji. Gerai matomoje vietoje, ant sėdynės, padėjome iš pirmo žvilgsnio įtartiną paketą.
Galutinėje troleibusų stotelėje įlipę žmonės neatkreipė dėmesio į minėtą paketą, vairuotoja taip pat nereagavo. Kitoje stotelėje įlipęs vyras atsisėdo šalia paketo, jį apžiūrėjo, tačiau taip pat nieko nesakė. „Ar čia jūsų paketas?” – paklausiau. „Nieko nežinau, matyt, kokie „pacanai” pajuokavo. Manęs tai tikrai tokiais dalykėliais neišgąsdinsi”, – atšovė trumpai kirptas vyriškis.
„Gal reiktų pranešti vairuotojui?” – tęsiau. „Nieko nežinau, ko prie manęs pristojote. Nėra čia jokios bombos”, – atšovė vyras ir sustojus troleibusui išlipo. Kiti keleiviai taip pat nekreipė dėmesio į neaiškų paketą, kol staiga dvi merginos sušuko: „Gal tai bomba!?” Merginos nesiryžo sėsti arti neaiškaus daikto ir įsitaisė ant priekinių sėdynių.
Galima bomba neišgąsdino net su kūdikiu į troleibusą įlipusios moters. „Gal kas pinigus paliko?” – svarstė moteris. Greta jos sėdėjusi mergina ragino paketą praplėšti ir pažiūrėti, kas yra jo viduje. „Bombos atrodo kitaip, – tarsi tikra sprogmenų ekspertė aiškino mergina. – Gal reikėtų jį nunešti vairuotojui?” Nė vienas keleivis to nepadarė, o sužinoję, kad tai tebuvo dienraščio eksperimentas, daugelis tvirtino į neaiškų paketą nereagavę tik todėl, jog tiki, kad Lietuvai negresia teroristų išpuoliai.
Deklaruojamas sustiprintas saugumas
Kita žurnalistinio eksperimento vieta – traukinys „Kaunas – Kybartai”. Policijos generalinis komisaras šiomis dienomis teigė, kad traukinių saugumui užtikrinti skiriamas išskirtinis dėmesys. Tą patį kartojo ir „Lietuvos geležinkelių” Apsaugos skyriaus viršininko pareigas laikinai einantis Jonas Pėckus. Jo teigimu, šiomis dienomis transporto policijos pareigūnai patruliuoja daugelyje šalies traukinių. „Kaip elgtis ekstremaliose situacijose, apmokyti ir traukinių kontrolieriai. Jie žino, ką turėtų daryti, jei traukinyje pastebėtų įtartiną krovinį”, – sakė J.Pėckus. Anot jo, pastaruoju metu atidžiau stebimi keleiviai, stotys, kontroliuojamas traukinių personalas.
„Galiu užtikrinti, kad keleiviai gali jaustis visiškai saugūs. Apie įtartinus nešulius ir asmenis traukinių personalas per mašinistą praneša atitinkamoms struktūroms”, – sakė Apsaugos skyriaus viršininko pareigas laikinai einantis J.Pėckus.
Tačiau realybė kitokia. „Kauno dienos” žurnalistai įtartiną paketą padėjo ant priekinės trečiojo vagono sėdynės, tačiau į traukinį lipę žmonės į jį nereagavo. Tiesa, kai kurie pažiūrėdavo, pasvarstydavo, kas tai galėtų būti, ir nueidavo.
Kontrolierių domina tik bilietai
Traukiniui pajudėjus, vagone pasirodė kontrolierius. Jis taip pat žvilgtelėjo į įtartiną daiktą, tačiau net arčiausiai jo sėdėjusiems keleiviams nepateikė nė vieno klausimo. „Prašom pateikti bilietus”, – tepasakė kontrolierius ir nužingsniavo toliau. Grįždamas jis dar kartą pažvelgė į juodos spalvos paketą, tačiau ir šį sykį nesivargino pasidomėti, kieno šis galėtų būti.
„Galvojau, kad nešulys kurio nors keleivio, – paklaustas, ar įtartinas paketas nesukėlė įtarimų, aiškino arčiausiai jo sėdėjęs vyras, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Bronius Kriščiūnas. – Manote, kad jame gali būti pavojingas krovinys? Tuoj išmesiu”. Vyras drąsiai paėmė ryšulį ir jį išmetė į tambūrą. „Nebijokite, nesprogs. O gal jūs surengėte provokaciją? – mūsų ketinimus perprato docentas. – Ir man keista, kad kontrolierius į nešulį nekreipė jokio dėmesio”.
Netrukus tambūre pasirodė vaiką į tualetą vedusi keleivė. Ji žvilgtelėjo į ant grindų gulėjusį daiktą, tačiau nuėjo toliau. Kai paklausėme, kodėl apie jį nepranešė traukinio mašinistui, moteris paprašė pasitraukti: „Jis ne mano, leiskite praeiti”.
Kelionė truko apie 40 minučių, tačiau nei keleiviai, nei traukinio darbuotojai įtartinu paketėliu nesusidomėjo. „Tai nėra gerai”, – reziumavo bendrakeleivis docentas.
Nelegalų siuntinį veža už 5 litus
Tarpmiestinių autobusų vairuotojai iš bet ko priima nelegalius siuntinius, kuriuos į nurodytą vietą pristato už pusę kelionės kainos. Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės draudžia teikti tokio pobūdžio paslaugas, o tokie siuntiniai įvardijami kaip nelegalūs kroviniai.
Kauno autobusų stotį saugančios saugos tarnybos „Kurtina” direktoriaus pavaduotojas Otaras Urbanas tvirtino, kad pastaruoju metu apsaugininkai įpareigoti atidžiau stebėti, ar vairuotojai nepriima tokių krovinių. „Šią problemą pavyksta pažaboti”, – sakė O.Urbanas.
Vadinamąjį nelegalų siuntinį nusprendėme siųsti į Vilkiją (Kauno rajonas). Autobuso „Kaunas – Jurbarkas” vairuotojas paprašė įlipti į transporto priemonę. „Per langą nepriimu jokių krovinių. Įlipk, o po to išlipsi”, – taisykles paaiškino vyras. Pasiteiravęs, ar tikrai kas nors ateis pasiimti krovinio, kam jį reikėtų perduoti, vairuotojas paketą pažadėjo pristatyti maždaug po pusės valandos. Tiesa, prieš tai pasiteiravau, kiek už siuntą derėtų sumokėti. „Šiaip moka penkis litus”, – pasakė vairuotojas ir paketą pastatė ant autobuso grindų.
Stoties apsaugininkai pastebėjo tik fotografą ir jį paragino pasišalinti, tačiau įtartiną paketą vairuotojui įdavusiam žurnalistui jie nepateikė nė vieno klausimo. Susidarė įspūdis, kad apsaugininkai didesne grėsme laiko fotoaparatą, o ne galimai pavojingus krovinius.
Saugos tarnybos „Kurtina” atstovo O.Urbano teigimu, apsaugininkai privalo prižiūrėti, kad siuntos būtų siunčiamos per Siuntų tarnybą. „Praėjusiais metais užfiksuotas atvejis, kai buvo siunčiami narkotikai, todėl nelegalios siuntos atidžiai kontroliuojamos. Negaliu neigti ir to, kad kai kurie vairuotojai vis dar imasi tokios veiklos”, – sakė direktoriaus pavaduotojas. Už nelegalių siuntinių gabenimą vairuotojams taikoma drausminė atsakomybė. „Būna atvejų, kai vairuotojas teisinasi neėmęs siuntinio, esą paketą kas nors pakišo”, – tvirtino apsaugininkas.
Gabena ir mikroautobusais
Galimai pavojingus krovinius blogų kėslų turintys asmenys turi galimybę perduoti ir kitose autobusų stotelėse, kuriose apsaugininkai nedirba. Daug tarpmiestinių autobusų stoja prie buvusio „Kauno” kino teatro pastato Savanorių prospekte.
Kai kurie vairuotojai šioje stotelėje ne tik sustoja paimti keleivių, bet ir priima siuntinius. Į Pravieniškes vykusio mikroautobuso vairuotojo elgesys patvirtino šį teiginį. Kai įlipo visi keleiviai, paprašėme priimti ir siuntinį. „Ar tikrai ateis pasiimti?” – pasiteiravo vairuotojas. „Be abejonės, o kelintą valandą ketinate atvykti į Pravieniškes?” – pasiteiravau.
Vairuotojas dar kartą paprašė, jog praneštume krovinio laukiančiam žmogui, kada jį pasiimti, ir uždarė mikroautobuso duris.
Apsauga tapo patikimesnė
Po sprogimų Madride, praėjusių metų kovą šalies vadovams kalbant apie sustiprintą strateginių šalies objektų apsaugą, „Kauno dienos” žurnalistai be vargo pateko net prie tarptautiniame oro uoste stovinčių orlaivių, dėjo imituotus sprogmenis ant Kauno geležinkelio tilto, netrukdomi vaikščiojo prie vandens rezervuarų, Kauno hidroelektrinėje. Nors kai kurie už jų apsaugą asmenys piktinosi žurnalistiniu eksperimentu, tačiau šiuo metu daugelis šių objektų saugomi ne deklaratyviai, bet realiai.
Kauniečiams uždrausta vaikščioti geležinkelio tiltu, o pėstiesiems siūloma pasirinkti kitą maršrutą – per M.K.Čiurlionio tiltą. Šiuo metu visos geležinkelio tilto prieigos užvirintos, todėl blogų kėslų turintiems asmenims ant tilto būtų labai sunku patekti.
Sulopytos ir Kauno tarptautinio oro uosto tvoros, aplink visą teritoriją apjuosta spygliuota viela, iškirsti aplink augę medžiai. „Kauno dienos” žurnalistai įsitikino, kad kitaip nei prieš keliolika mėnesių, į oro uosto teritoriją teroristams patekti būtų gerokai sunkiau.
Teroristai be vargo užterštų tik geriamojo vandens atsargas. „Petrašiūnų vandenvalos” teritorija, kaip ir anksčiau, nėra gerai saugoma.
Remigijus Jurgelaitis