Uždarbis Kauno apskrityje auga sparčiausiai
Statistikos departamento duomenimis, realusis darbo užmokestis auga visos šalies ūkyje, o sparčiausiai – Kauno apskrityje – 12,2 proc. Stambieji darbdaviai jau veržiasi diržus planuodami kitų metų biudžetą – ne mažiau algas teks didinti ir kitąmet. Prie sienos spaudžia, pasak jų, plati darbo pasiūla, minimalaus darbo užmokesčio augimas, kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimas į Vakarų rinkas.
Kas eis į valstybės tarnybą?
Kauno apskrities viršininko administracijos sekretorius Virmantas Pipinė darbo rinkos augimą sieja su gausiomis investicijomis, pramonės plėtra regione.
„Verslo plėtra didžiulė, todėl ir darbo netrūksta. Panašu, kad kvalifikuotos darbo jėgos paklausa daugeliui bendrovių tampa galvos skausmu. Emigracijos lygis didžiulis, to jau nenuslėpsi”, – pabrėžia valdininkas. Išsaugoti darbuotoją nelengva, nes Vakarų Europoje beveik visų sričių specialistai uždirba kelis kartus daugiau.
V.Pipinė sako, kad verslo struktūros turi daugiau galimybių didinti algas, kur kas sudėtingesnė situacija valstybės tarnyboje, kur atlyginimai nustatyti Vyriausybės ir negali būti didesni, nei numatyta biudžete.
„Norime gerų specialistų, bet jau vargiai tokių galime įpirkti. Kas eis į valstybės tarnybą už 1000-1500 litų? Daugiau pasiūlyti negalime, o specialistų pradeda trūkti, ypač teritorijų planuotojų, juristų”, – problemą nurodo valdininkas. Pasak jo, kai kurioms institucijoms pavyksta išsikovoti didesnius bazinius darbo užmokesčius.
„Policininkai, Kauno miesto savivaldybės darbuotojai uždirba žymiai daugiau”, – skaičiuoja V.Pipinė.
Statistikos departamentas praneša, kad realusis darbo užmokestis 2005 m., palyginti su 2004 m., šalies ūkyje, įskaitant individualias įmones, padidėjo 6,8 %, valstybės sektoriuje – 7,1 %, privačiame sektoriuje – 7,2 %. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualias įmones, 2005 m. sudarė 1276,2 lito (+11 %), valstybės sektoriuje – 1413,6 lito (+11,2 %); privačiame sektoriuje – 1194 litai (+11,6%).
Kaunas lenkia Vilnių
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2005 m., palyginti su ankstesniais metais, sparčiausiai augo Kauno apskrityje – 12,2 %, mažiau – Vilniaus (12,0 %), Klaipėdos (11,6 %), o lėčiausiai – Telšių apskrityje (7,4 %).
Labiausiai didėjo statyboje – 19,8 %, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje – 19,4 %, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitame versle – 15,4 % dirbančių žmonių atlyginimai. Daugiausiai uždirbo finansinio tarpininkavimo darbuotojai – 2764,7 lito, viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo – 2024,1 lito, elektros, dujų ir vandens tiekimo ekonominės veiklos darbuotojai – 1861,9 lito. Mažiausios algos – viešbučių ir restoranų (732,2 lito), žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės (972,7 lito), žuvininkystės (1045,7 lito) darbuotojų.
Statistikos departamento duomenimis, darbo užmokesčio didėjimui daugiausia įtakos turėjo nuo 2005 m. liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir minimalusis valandinis atlygis, padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, statybos ir kitų ekonominių veiklų darbuotojams.
Iš rezultatų matyti, kad daugiausia uždirbo darbuotojai Vilniaus apskrityje – 1487,2 lito, Klaipėdos apskrityje – 1255,8 lito, Telšių apskrityje – 1247,6 lito, Utenos apskrityje – 1230,9 lito, o mažiausiai – Tauragės apskrityje – 936,1 lito.
Galimybės ribotos
Rimantas Baumilas, A.R. Baumilų tekstilės gaminių įmonės vadovas, sako, kad dėl gerų specialistų tenka kovoti. Darbo jėgos paklausą didina ne tik stiprėjančios vietos įmonės, bet ir būrys naujų užsienio gamyklų, perkėlusių veiklą į Lietuvą dėl pigesnės, bet ne mažiau kvalifikuotos darbo jėgos.
„Vakaruose paprastas darbininkas per mėnesį uždirba apie 1000 eurų, o čia tas pats darbas atliekamas už 2000 litų. Užsienio kapitalo fabrikai turi daugiau rezervų didinti atlyginimus”, – konkurentų pranašumą pripažįsta Kauno tekstilės bendrovės vadovas.
Šalia tokių konkurentų, sako jis, dirbti nelengva, nes darbo našumo galimybės ribotos. Naujausių mechanizmų diegimas, investicijos ne visada gelbsti.
„Stengiamės nepanikuoti, visi žinojome, kad darbo jėga brangs. Tenka ieškoti pigesnės žaliavos, bandyti sukurti daugiau pridėtinės vertės”, – sako 250 darbuotojų įmonės vadovas.
Atlyginimų augimas neaplenkė ir maisto pramonės. AB „Kauno duona” generalinis direktorius Robertas Jankauskas baiminasi, kad pernelyg brangstant žaliavai atlyginimus didinti tiek, kiek planuojama, gali būti sudėtinga.
„Sunku ką nors prognozuoti, mes labai priklausomi nuo žaliavos. Dėl sausrų brango miltai – net du kartus, todėl labai išaugo gaminių savikaina”, – dalijasi rūpesčiais kepyklos direktorius. Pasak jo, dėl to produkcijos kainas teko didinti iki 40 proc.
„Tačiau maisto, ypač duonos, pramonėje didindamas kainas problemų neišspręsi. Rinka jautri, kyla didelis triukšmas, kai duona brangsta”, – sako R. Jankauskas.
Konkurentas – Airija
Etikečių ir pakuočių gamybos bendrovės „Aurika” rinkodaros vadovė Jurgita Ramonienė pasakoja, kad per pastaruosius metus darbuotojų kaita itin padidėjo.
„Turime didelį konkurentą – Airiją, – emigracijos problemą konstatuoja įmonės atstovė. Gamybininkams sunku suturėti darbininkus, tęsia ji, nes Vakarų valstybių fabrikuose panašus darbas apmokamas geriau.
„Ačiū Dievui, dar yra norinčiųjų dirbti, mūsų situacija ne pati prasčiausia”, – įsitikinusi J.Ramonienė.
„Aurikoje” nuolat dirba maždaug 160 žmonių, vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 2000 litų. Rinkodaros vadovė skaičiuoja, kad per metus, iki šio spalio, atlyginimai padidėjo 20 procentų, planuojama juos didinti ir kitąmet.
Prienų rajone įsikūrusi Giedriaus Kaminsko lentpjūvė 200 darbuotojų susikvietė iš visos apskrities.
„Į kaimą dirbti prisikviesti žmones dabar nelengva, nes ir mieste darbo netrūksta, be to, Kaune algos didesnės”, – sako Dominykas Vizbaras, įmonės komercijos vadovas.
Verslininkas skaičiuoja, kad per 2006 metus darbo užmokestis įmonėje padidėjo 47 procentais. Kitąmet, anot D.Vizbaro, lentpjūvės darbininkų pajamos išaugs dar 6 – 10 procentų.
„Buvome susidūrę su aukštos kvalifikacijos vadovų trūkumu, tačiau pavyko atrasti gabių darbuotojų savoje gamykloje, o kai kuriuos naujus specialistus teko prisivilioti pinigais”, – sako medienos sektoriaus atstovas.
Pasak jo, įmonėje nuolatos trūksta kvalifikuotų staklininkų. Geriems specialistams įmonė pasiryžusi mokėti ir per 3000 litų.
„Svarbiausia, kad žmonės turėtų ne tik kvalifikacijos pažymėjimus, bet ir atsakomybės jausmą dirbdami su įrengimais, kad tausotų darbo priemones”, – sako D.Vizbaras.