Bankais garsėjanti turtinga Alpių valstybė neskuba investuoti nedidelę rinką turinčioje Lietuvoje
Stabili ir rami Šveicarija už nemažus pinigus mielai pirktų lietuviškus maisto produktus, tačiau mes negalime jų patiekti tiek, kiek šiai Alpių valstybei reikėtų. Be to, atsargūs šveicarai nelabai noriai investuoja į pernelyg mažą rinką turinčią Lietuvą. Apie garsiųjų šveicariškų bankų filialų atidarymą Lietuvoje išvis nekalbama. Todėl dvišaliai Lietuvos ir Šveicarijos ekonominiai bei prekybiniai santykiai toli gražu negali pasigirti įspūdingais rezultatais.
Pasirinktas turistinis regionas
Šveicarai gūžčiojo pečiais – kodėl lietuviai ekonominei Prezidento Valdo Adamkaus oficialaus vizito į Šveicariją daliai pasirinko Luganą, kuris nėra laikomas ekonominiu ar finansiniu centru.
Lietuvių pareigūnai aiškina, kad Luganas yra ketvirtas pagal dydį finansinis centras Šveicarijoje, kur irgi yra ką pasižiūrėti, iš ko pasimokyti ir su kuo užmegzti glaudesnius ekonominius ryšius.
Prezidentą lydėjusioje verslininkų delegacijoje buvęs Šveicarijos-Lietuvos prekybos rūmų prezidentas advokatas Gediminas Almantas „Kauno dienai” pripažino, kad Tičino kantonas, kurio sostinė yra Luganas, yra mažiausiai industrializuotas visoje Šveicarijoje. Tai labiau turistinis regionas. Be to, tai piečiausias Šveicarijos kantonas, vienintelis visoje šalyje, kur pagrindinė kalba – italų, tad jo labai glaudūs ryšiai su Italija. Tuo šis kantonas skiriasi nuo kitų šveicarų regionų, kurie palaiko ryšius su Vokietija ir Prancūzija.
„Turistine prasme apsilankymas Tičino kantone yra tikrai neblogas dalykas, bet ekonomine prasme, žinoma, būtų kur kas geriau, jeigu apsilankytume Ciūriche ar bent jau Bazelyje”, – sakė G.Almantas.
Lugane V.Adamkus ir jį lydinti delegacija buvo supažindinti su Šveicarijos itališkuoju banku, parodytos jo saugyklos, kur nebuvo leista fotografuoti ir filmuoti. Prezidentas taip pat pabendravo su kantono vadovais, atidarė Lietuvos Garbės konsulatą.
Lietuviškas pėdsakas bankuose
Tičino kantone gyvena apie 300 tūkstančių žmonių, bet veikia net 78 bankai. Tai kur kas mažiau nei stambiausiuose Šveicarijos finansiniuose centruose, tačiau bankų skaičius, tenkantis dešimčiai tūkstančių gyventojų, vis vien stulbina.
Šveicarija tapo tikru bankininkystės rojumi. Ši šalis jau nuo senų laikų laikoma vienu svarbiausių pasaulio finansinių centrų.
Dar XX amžiaus pradžioje Šveicarijoje įtvirtinta sistema, užtikrinanti indėlio ir jo savininko asmenybės visišką slaptumą. Bet nuo 1994 metų, pasaulyje ėmus karščiau kritikuoti Šveicarijos bankus „nešvarių pinigų” plovimu, pradėtos taikyti kai kurios bankų klientų demaskavimo priemonės, tačiau tik valstybės teisėsaugos institucijoms pateikus įrodymus, jog klientas priklauso nusikaltėlių pasauliui. Štai kodėl toks plačiai paplitęs posakis apie „nešvarių milijonų” sąskaitas Šveicarijos bankuose.
Šalyje yra daugiau kaip 600 bankų ir apie 4,5 tūkst. filialų bei skyrių.
Ciūrichas ir Bazelis yra tarptautinio masto valiutiniai-finansiniai centrai.
Net 18 lietuvių verslininkų lydi Prezidentą Valdą Adamkų jo oficialaus vizito į Šveicariją metu, iš jų penki – aukšto rango įvairių bankų atstovai. „Šveicarai yra pakankamai atsargūs žmonės, todėl neskuba investuoti į gana nedidelę lietuvišką ekonomiką. Tas pats su šveicariškais bankais. Vargu ar jie puls atidarinėti savo filialus Lietuvoje, nes pas mus jau įsitvirtino skandinaviškas bankinis kapitalas. Tačiau Lietuvos bankininkai turi reikalų su kolegomis iš Šveicarijos, todėl taip gausiai lydi Prezidentą”, – paaiškino G.Almantas
Jis neabejoja, kad kai kurie lietuviai laiko pinigus dideliu patikimumu garsėjančiuose Šveicarijos bankuose. „Galima tiksliai pasakyti, kad lietuviškų pėdsakų šveicariškuose bankuose tikrai yra. Ir visai nebūtinai tai kokie nors „nešvarūs” pinigai. Juk dabar čia pinigų laikymo taisyklės kur kas griežtesnės, nei kadaise buvo”, – sakė Šveicarijos-Lietuvos prekybos rūmų prezidentas.
Delegacija galėjo būti didesnė
Anot G.Almanto, Prezidentą lydinti verslininkų delegacija galėjo būti dar didesnė, nes iš šveicarų pusės rodomas dėmesys kai kurioms sritims, kur lietuviai ne kažin ką turi pasiūlyti. „Pavyzdžiui, delegacijoje atstovaujama tik vienai mėsos perdirbimo įmonei, nors šveicarai pageidauja iš mūsų pirkti kuo daugiau maisto produktų, taip pat ir mėsos. Mūsų žemdirbiai ir maisto perdirbėjai galėtų tikrai neblogai uždirbti, nes šveicarai labai brangiai moka už maisto produktus. Bet lietuviai negali pasiūlyti Šveicarijai pakankamų kiekių produkcijos”, – pasakojo jis.
Pasak G.Almanto, šioje srityje daugiau galėtų padirbėti įvairios Lietuvos maisto produktų gamintojų asociacijos, vienydamos pastangas pasiūlyti pakankamus kiekius produktų šveicarų prekybos tinklams.
„Metalo konstrukcijų gamintojai taip pat galėtų gauti pelningų užsakymų iš Šveicarijos, tačiau, matyt, dabar neturi pajėgumų tuos užsakymus įvykdyti”, – pastebėjo Prekybos rūmų vadovas.
V.Adamkų į Šveicariją lydi ne tik bankininkai ir agroįmonės atstovai, bet ir reikalų su šveicarais turintys skubių siuntų gabenimo, aplinkosaugos, audito, logistikos, juvelyrinių dirbinių ir laikrodžių prekybos srityse dirbančių bendrovių vadovai. Yra ir aviakompanijos „Air Baltic” atstovas. Planuojama, kad kitąmet ši aviakompanija gali pradėti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Ciūrichą.
Viena turtingiausių valstybių
Šveicarija yra trečdaliu už Lietuvą mažesnė, bet turi dvigubai daugiau gyventojų. Be to, tai viena turtingiausių valstybių pasaulyje.
Pagal nacionalines pajamas vienam gyventojui – daugiau kaip 8 tūkst. JAV dolerių – ji yra viena pirmaujančių pasaulio valstybių.
Šveicarijos verslo tiesioginės investicijos į Lietuvą siekia 446,5 mln. litų. Tai sudaro vos pustrečio procento nuo visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Tas procentas per pastaruosius kelerius metus nuolat po truputį mažėjo. Lietuva atsilieka nuo Estijos bei Latvijos ir pagal prekybos su Alpių valstybe apimtis.
Šveicarų verslininkai liūto dalį investicijų į Lietuvos ekonomiką skyrė apdirbamajai pramonei – 348,2 mln. litų. Beveik visi šie pinigai yra Šveicarijoje įregistruotos Jungtinių Valstijų tabako ir maisto produktų kompanijos „Philip Morris” investicijos.
Investicijos į prekybą sudaro 36,8 mln. litų, į viešbučius ir restoranus – vos 11,2 mln. litų, nekilnojamąjį turtą ir nuomą – tik 16,9 mln. litų, poilsio organizavimą, kultūrinę ir sportinę veiklą – beveik 9 mln. litų.
Suvartoja daugiausiai šokolado
Nuo XVI amžiaus neutraliteto politikos besilaikanti Šveicarija nėra įstojusi į Europos Sąjungą ir netgi į vadinamąją Europos ekonominę erdvę, kuri jungia beveik 400 milijonų vartotojų, tai yra ES šalis bei Norvegiją, Islandiją, nykštukines žemyno valstybes. Dar 1992 metais vykusiame referendume šveicarai pasisakė prieš šalies dalyvavimą Europos ekonominėje erdvėje.
Tačiau Šveicarija yra pasirašiusi su ES susitarimus dėl glaudaus bendradarbiavimo septyniuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant laisvą asmenų judėjimą, prekybą žemės ūkio produktais, privatizaciją bei oro, kelių ir geležinkelio transportą. Sakoma, kad pasirašiusi šiuos susitarimus Šveicarija yra „įkėlusi vieną koją” į Europos ekonominę erdvę.
Šveicarija nėra ir Šengeno grupės narė, todėl įvažiuojant iš aplinkinių valstybių, kurios priklauso šiai organizacijai, yra stabdomos mašinos, tikrinami važiuojančiųjų dokumentai.
Alpių valstybėje yra stiprios Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos ir kai kurių kitų didelių valstybių kapitalo pozicijos. Dėl nedidelių mokesčių ir minimalaus valstybės kišimosi į ekonominį gyvenimą Šveicarijoje užregistruota daug užsiėmė firmų.
Šveicarija specializuojasi aukštos kokybės brangių dirbinių gamyboje, kurie reikalauja kvalifikuotos darbo jėgos ir mažai žaliavų. Svarbiausios pramonės šakos yra staklių, elektroninės ir matavimo aparatūros, turbinų, laikrodžių gamyba, chemijos pramonė – vaistai, dažai, plastikai, mineralinės trąšos. Šiose pramonės šakose dirba daugiau kaip pusė visų šalies darbuotojų. Eksportuojama 88 proc. pagamintų staklių ir net 98 proc. įžymiųjų šveicariškų laikrodžių.
Be to, Šveicarija garsėja maisto pramonės produkcija, ypač sūrių ir šokolado. Šveicarai užima pirmą vietą pasaulyje pagal šokolado suvartojimą vienam gyventojui.