Turizmo dopingas

Pigių skrydžių kompanijos turėtų padidinti racionaliųjų vokiečių keliautojų srautus į Lietuvą

Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos turizmo rinkų. Atvykstančių į Lietuvą vokiečių turistų kasmet daugėja. Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. Lietuvos kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse buvo apsistoję 137,3 tūkst. vokiečių. Tai penktadaliu daugiau nei 2004-aisiais.

Valstybinio turizmo departamento specialistai viliasi, kad ateityje šie skaičiai augs dar sparčiau dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, dabar atskristi į pačią Lietuvos širdį galima iš tiesų labai pigiai. Antra – turizmo informaciniuose centruose dirbantys žmonės perprato kai kuriuos vokiečių keliautojų įpročius.

Kainų viliotinis

Po to, kai lakūnų leksikone atsirado terminas „pigių skrydžių bendrovės”, iš daugelio klasikinių aviakompanijų vadovų veidų dingo šypsenos, o balansuose pelno rodiklius atspindinčios kreivės smuko žemyn. Akivaizdu, kad konkurencija liberalizuotoje erdvėje visus šio sektoriaus žaidėjus privertė gerokai susiveržti diržus, racionalizuoti veiklą ir ieškoti naujų būdų išgyventi. Kartu šios permainos atvėrė oro uostų vartus tiems žmonėms, kurie skristi atostogauti lig šiol paprasčiausiai negalėdavo sau leisti dėl neįkandamų lėktuvų bilietų kainų.

„Mes prisitaikėme prie pigių skrydžių kompanijų koncepcijos ir manome, kad ji iš tiesų yra teisinga. Žmonės turi mokėti tik už tas paslaugas, kuriomis naudojasi. Atmetus visa, kas nėra būtina, galima pasiūlyti nepalyginamai pigesnes paslaugas, o drauge ir naujas galimybes keliauti naudojantis aviakompanijų paslaugomis. Oro uosto mokesčiai čia daugiau nei dvigubai mažesni nei kituose Vokietijos oro uostuose ir nesiekia 25 eurų”, – pradėdama ekskursiją po Frankfurto Hano oro uostą dėstė šio logistikos centro atstovė spaudai Maria Horbert.

Jos teigimu, buvusią karinių oro pajėgų bazę pritaikant civilinės aviacijos reikmėms, keleivių terminalams įrengti buvo išleista maždaug 30 kartų mažiau lėšų nei analogiškiems objektams „klasikiniuose” oro uostuose. Tai reiškia, kad čia nėra nė vienos prestižiniais prekės ženklais papuoštos blizgučiais prekiaujančios parduotuvės, prašmatnių restoranų, komfortiškų laukimo salių ir panašių dalykų, paprastai viliojančių oro uostų neapmokestintos prekybos zonose. Frankfurto Hane viso labo keletas sumuštinius, traškučius ir gėrimus siūlančių užeigų, viena į studentiškus laikus grąžinanti valgykla. Užtat čia puikiai išvystytas susisiekimas autobusais su aplinkiniais didmiesčiais bei Frankfurto prie Maino oro uostu, iš kurio galima skristi į bet kurį kitą pasaulio tašką. Autobuso bilietas beveik visomis kryptimis kainuoja 10-15 eurų, o vietų juose, M.Horbert teigimu, pakanka net tuomet, kai Frankfurto Hano oro uoste vienu metu nusileidžia keletas pigių skrydžių bendrovių orlaivių. Be Lietuvoje jau pakankamai gerai žinomos „Ryanair”, čia dar dirba „Iceland Express”, „Bluair” ir „Wizair” pigių skrydžių bendrovės, siūlančios keliones į daugybę Europos miestų.

„90 proc. skrydžių mūsų oro uoste tenka „Ryanair”, o 18 lėktuvų mūsų oro uostas yra bazinis. Nors lig šiol ši kompanija tvirtino neketinanti imtis transatlantinių reisų, kai kurių specialistų teigimu, netolimoje ateityje ši politika gali būti peržiūrėta. Jei taip nutiks, atskridus į Frankfurto Hano oro uostą nereikės galvoti apie pervažiavimą į Frankfurtą prie Maino”, – prognozavo oro uosto atstovė M.Horbert.

Ketinantiesiems keliauti Vokietijoje iš šio oro uosto galima rinktis keliones traukiniais (specialūs autobusai žmones veža iki Kelno geležinkelio stoties) arba nuomotis automobilį. Pastarąsias paslaugas siūlo penkios bendrovės. Vien tik „Hertz” čia laiko 100 automobilių parką.

Svarbu ir tai, kad nors Frankfurto Hano oro uostas pastatytas specifiniame geografiniame taške tarp keleto didžiųjų Vokietijos upės santakų ir todėl čia labai dažnai formuojasi rūko debesys (tokia natūrali apsauga nuo žvalgybininkų akių buvo paranku kariškiams), M.Horbert patikino, kad skrydžiams netinkamų valandų čia fiksuojama ne daugiau nei kituose oro uostuose. Be to, čia sumontuota pati moderniausia oro navigacijos įranga, kuri leidžia orlaiviams tūpti net ir esant itin ribotam matomumui.

Naujos viltys kelionių operatoriams

Visi šie dalykai turėtų gerokai pakelti nuotaiką kelionių organizavimo verslu užsiimantiems žmonėms ir padidinti pajamas iš atvykstamojo turizmo. Jau dabar keletą pastarųjų metų Lietuvoje pajamos iš atvykstamojo turizmo didesnės nei išvykstamojo turizmo išlaidos (2005 m. kelionių saldo – 735 mln. Lt). Trejų pastarųjų metų laikotarpiu pajamos iš atvykstamojo turizmo padidėjo 61 proc. ir 2005 m. sudarė beveik 2,8 mlrd. Lt. Lietuvos turizmo asociacijos duomenimis, Lietuvoje veikia 32 kelionių organizatoriai, užsiimantys atvykstamuoju turizmu iš Vokietijos.

Šiuo metu Lietuvoje yra klasifikuoti 197 viešbučiai, 72 svečių namų, 28 moteliai, 20 poilsio namų ir 14 kempingų. Pernai juose iš viso apsistojo 1 325 624 užsienio svečių, o viešbučių ir svečių namų užimtumas sudarė 40,5 procento.

Turizmo departamento Užsienio ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Lidija Lukšytė pasakojo, kad kasmet turizmo paslaugų pasiūla didėja – renovuojamas bei plečiamas apgyvendinimo sektorius, auga kaimo turizmo paslaugų apimtys, aktyvaus poilsio galimybės, pradedami vykdyti pramogų bei aktyvaus laisvalaikio pasiūlos plėtros projektai, didėja turistų susidomėjimas kurortiniu-sanatoriniu gydymu. Tarp vokiečių turistų lankomiausios vietos yra Neringos kurortas, Klaipėda, Vilnius bei kiti miestai. Labiausiai vokiečių turistai domisi kultūrinio, ekologinio, kruizinio turizmo galimybėmis Lietuvoje.

Lietuvą populiarindamas Vokietijoje, mūsų turizmo departamentas kasmet dalyvauja šioje šalyje rengiamose turizmo parodose, leidžia informacinius-pažintinius leidinius vokiečių kalba. Antai vien tik pernai dalyvauta 4 turizmo parodose: ITB Berlyne, CMT Štutgarte, „Reisen” Hamburge ir CBR Miunchene. Pagal dalyvių skaičių ir plotą ITB Berlyne – tai vienas stambiausių turizmo renginių pasaulyje. Šiame prestižiniame renginyje Lietuva dalyvauja nuo 1993-iųjų.

Smulkios klaidos kenkia

Nuo 2003-iųjų Berlyne veikia Baltijos šalių turizmo informacinis centras, įkurtas bendromis Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžios institucijų pastangomis. Centras teikia informaciją apie Lietuvos turizmo galimybes, platina informacinius-pažintinius leidinius vokiškai kalbančių šalių rinkoje, dalyvauja pagrindinėse ir regioninėse turizmo parodose, pristato Lietuvos turizmo galimybes įvairiuose renginiuose Vokietijos rinkoje, organizuoja turizmo verslo misijas, pažintinius Vokietijos žurnalistų turus ir t.t.

Šiame centre dirbanti Jurgita Aniūnaitė-Ott teigė, kad susidomėjimas visomis Baltijos šalimis Vokietijoje yra pakankamai didelis, tačiau pripažino, jog latviai ir estai keliautojų sugeba prisivilioti šiek tiek daugiau. Jurgitos teigimu, dauguma vokiečių, kuriuos su mūsų šalimi siejo kokie nors sentimentalūs ryšiai, savo protėvių gimtąsias vietas jau aplankė, todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti naujiems keliautojams.

„Vokiečiai yra itin racionalūs ir kiekvienai pažintinei kelionei rengiasi labai kruopščiai. Tai žinant atitinkamai reikėtų rengti ir jiems skirtą informacinę medžiagą. Tačiau kai kuriuose Lietuvą pristatančiuose leidiniuose trūksta ne tik svarbių duomenų, patarimų, rekomendacijų, bet ir „apetitą” aplankyti gražiausias vietas sužadinančių iliustracijų. Kartais tų leidinių formatas būna toks, kad juos sunku siųsti informacijos prašantiems interesantams – jie netelpa į standartinius pašto vokus”, – pastebėjo J.Aniūnaitė-Ott.