Jau šį mėnesį pradedamas įgyvendinti mokslo ir technologijų parko „Technopolis” Kaune projektas. Jo iniciatoriai tikina, kad po „Technopolio” stogu įsikūrusioms įmonėms bus paprasčiau įžengti į užsienio rinkas.
Iki 2008 metų rugpjūčio Aleksoto oro uoste turėtų įsikurti mokslo ir technologijų parkas „Technopolis”. Dar ieškant jam vietos svarstyta galimybė parką statyti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Tačiau vėliau apsispręsta jam skirti 6,7 hektaro Dariaus ir Girėno oro uosto teritorijos. Per kurį laiką „Technopolis” galės išsiplėsti iki 15 hektarų, užimti oro uosto teritoriją Žemės ūkio universiteto link.
Priimami visi
Kaip sakė Kauno miesto savivaldybės plėtros programų valdymo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis, steigiant „Technopolį” tikėtasi, kad susivienijusios inovacijų srityje veikiančios įmonės galės vykdyti stambius užsakymus ir taip atverti sau vartus į pasaulines rinkas. Be to, po vienu stogu įsikūrusioms įmonėms bus paprasčiau teikti bendrus užsakymus universitetams bei naudotis viešosios infrastruktūros paslaugomis.
„Technopolio” vardas daugiausia turėtų suburti smulkiąsias ir vidutines įmones, veikiančias nanotechnologijų, elektronikos, informacinių technologijų srityse. O parko administracija ir valdyba, Grinio manymu, turėtų rūpintis technologijų perdavimu, rizikos kapitalo formavimu. Su ketinančiomis į „Technopolį” susiburti įmonėmis sutartys bus pasirašomos 2007-2008 metais.
Norinčiųjų netrūksta
„Technopolio” valdybos pirmininko ir įmonės BMG prezidento Albino Bačiliūno teigimu, norą įsikurti parke jau išsakė apie 120 kompanijų, iš jų 10 – stambių. Pasak pašnekovo, jokių ypatingų reikalavimų norinčioms „Technopolyje” įsikurti įmonėms nebus keliama.
„Svarbiausia, kad jos veiktų inovacijų srityje. O durys atviros visiems, – sakė Bačiliūnas. – Turime pastebėti daigelius ir sudaryti sąlygas jiems augti. Veikiame pasaulinių iššūkių aplinkoje, kur niekam neįdomu, išsilaikys tavo įmonė ar bankrutuos. Į krūvą susibūrę protai – jau kumštis. O pavieniui veikiančios įmonės, nesuradusios tinkamos aplinkos Lietuvoje, išsikelia į užsienį”.
Grinis užsiminė, kad vietos Baltijos šalyse ieško panašus į kaunietišką Suomijos parkas – „Technopolis PLC”, pačioje Suomijoje valdantis 93 proc. mokslo parkų. Neatmetama galimybė, kad „Technopolis PLC” galėtų įsikurti Kauno parke. Grinio duomenimis, per dvejus trejus metus suomiai pasiryžę investuoti 45 mln. eurų.
Lėšų turi
Praėjusiais metais „Technopolio” techninei dokumentacijai parengti buvo skirta per 90 tūkst. eurų iš ES paramos programos „Phare”. Prieš kelias dienas pasirašytas ūkio ministro įsakymas iš ES regioninio plėtros fondo duoti lėšų „Technopolio” infrastruktūrai sukurti. Šiam tikslui iš valstybės prašyta 11 mln. litų, gauta beveik visa suma. Kauno miesto savivaldybė tam skyrė tik 800 tūkst. litų. Kaip aiškino Grinis, už 11 mln. litų bus įrengti lauko, apšvietimo, ryšių inžineriniai tinklai, sutvarkyta 3,6 hektaro teritorija, parengtas 4 tūkst. kvadratinių metrų viešojo pastato planas ir 1,6 tūkst. kvadratinių metrų šio pastato bus pastatyta. Dalį šių lėšų ketinama skirti baldams ir įrangai įsigyti.
Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys mano, kad privačios įmonės ir Kauno miesto savivaldybė „Technopoliui” turėtų skirti daugiau lėšų. Kol kas didžiąją projektui įgyvendinti skirtų pinigų dalį sudaro ES parama.
Žemę nuomoja
„Technopolio” projektas pradedamas įgyvendinti šį mėnesį, tačiau jo steigėjams ramybės neduoda dvi problemos: žemės klausimai ir siekis „Technopoliui” suteikti nacionalinės svarbos objekto statusą.
„Sprendžiant žemės klausimus atsirandantys suvaržymai trukdo ateiti užsienio investuotojams. Jiems net ir norint tik išsinuomoti žemę atsiranda nesklandumų. Kauno miesto savivaldybė su Kauno apskritimi yra sudariusi 10 metų sutartį dėl žemės panaudos. „Technopolio” projektą galime plėtoti, tačiau privatūs investuotojai nori aiškiai žinoti, kokias jie turi teises į žemę. Dažniausiai privačius investuotojus tenkina nuomos sąlygos, bet kad jos būtų, Vyriausybė turi priimti sprendimą dėl žemės nuosavybės ar patikėjimo teisės perdavimo Kauno miesto savivaldybei”, – kalbėjo Grinis.
Į 10 metų sudarytą žemės panaudos sutartį ne itin palankiai žiūri ir Ūkio ministerijos sekretorius. Rainio manymu, dešimtmetis – pernelyg trumpas laikas žemės nuomai.
Nori ypatingo statuso
Žemės klausimų sprendimas – ne vienintelis „Technopolio” steigėjų galvosūkis. Jie ketina Vyriausybės prašyti šį parką pripažinti nacionalinės svarbos objektu.
Bačiliūno teigimu, „Technopoliui” suteikus nacionalinės svarbos statusą jo vardu veikiančios įmonės galėtų tikėtis daugiau naudos.
„Tokio vardo suteikimas leidžia tikėtis palankesnių sąlygų disponuoti žeme ir išskirtinio finansavimo. O turint daugiau pinigų ir padaryti galima daugiau, – kalbėjo Bačiliūnas. – Smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms itin svarbi ir netiesioginė nauda. Joms dažnai praverčia patarimas, kaip išspręsti problemą ar kur ieškoti atsakymo į klausimus. „Technopolyje” tai darys kompetencijos centrai. Be to, centrų specialistai pateiks ir pavienių veiklos sričių perspektyvas. Parko rinkodaros biuras visame pasaulyje ieškos, kam parduoti „Technopolyje” subrandintas idėjas. Atsiradus reikalui „Technopolyje” gali būti kuriamas klasteris, bet klasterinė veikla nėra parko prioritetas”.
Tuo metu Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys teigė, kad nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimas aktualiausias sprendžiant žemės klausimus, o visa kita – daugiau prestižo dalykas. Rainys sakė, kad nuspręsdama, ar „Technopolis” galės vadintis nacionalinės svarbos objektu, Vyriausybė turės atidžiai paskaičiuoti. „Juk negali tokie objektai kurtis tik Vilniuje ir Kaune. Todėl ir lėšas reikia paskirstyti tinkamai, kad jų pakaktų ir nacionalinės svarbos objektams, tarkime, Marijampolėje”, – kalbėjo Rainys.