Mūsų šalis viena iš paskutinių Rytų Europoje susirūpino savo įvaizdžiu. Jo kūrėjai pirmiausia nori priversti pačius lietuvius pajusti savo vertę.
Didžiausia Lietuvos įvaizdžio problema – kad jo apskritai nėra. Taip vakar Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariams tvirtino mūsų šalies įvaizdžio strategijos kūrėjai.
Prieš pusantrų metų Vyriausybės kanceliarijos skelbtą konkursą „Lietuvos įvaizdžio formavimo strategija” laimėjęs viešosios įstaigos „Europos namai” vadovaujamas tarptautinis konsorciumas spalio 31-ąją užsakovui įteikė galutinį produktą – 27 Europos šalyse atlikto sociologinio tyrimo rezultatus, Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos projektą ir priemonių planą. Su apibendrintais penkis mėnesius trukusių darbų rezultatais vakar buvo supažindinti Seimo URK nariai. Pristatymas parlamentarams paliko gerą įspūdį. Vienbalsiai jie pritarė projektui ir tą patį rekomendavo kiek galima greičiau padaryti Vyriausybei. Tačiau jos atstovas nelinkęs tikėti, kad dar šiais metais strategiją pavyks palaiminti.
Lietuviškas paradoksas
Pagal projektą atlikti tyrimai atskleidė tam tikrą paradoksą: dauguma lietuvių didžiuojasi esą Lietuvos piliečiai, tačiau kartu gana neigiamai vertina beveik visas valstybės gyvenimo sritis. Korupcija, nepalanki verslo aplinka, biurokratizmas ir lietuvių, ir užsieniečių nuomone stabdo investicijas į mūsų šalį, neskatina ekonomikos plėtros.
Įvaizdžio strategijos kūrėjai siūlo kur kas labiau išnaudoti tiek naujausios mūsų istorijos datas, tiek įvairių sričių laimėjimus.
Pasak projekto ekspertės Dalios Bankauskaitės, per šešiolika metų Lietuva, kaip valstybė, pasiekė labai daug. Pirmiausia taikiu būdu iškovojo nepriklausomybę, vėliau tapo ES ir NATO nare. Sparčiai, pasak statistikų, plėtojama šalies ekonomika, didėja BVP. „Ir visa tai padarė Lietuvos žmonės – drąsūs, ryžtingi, verslūs, sumanūs, darbštūs. Jie pelnytai gali didžiuotis savo laimėtais rezultatais”, – pabrėžė Bankauskaitė.
Ne vienkartinė akcija
Paklausta, kas buvo sunkiausia kuriant šalies įvaizdžio formavimo strategiją, Bankauskaitė prisipažino, kad sudėtingiausias darbas – suformuoti pamatinę idėją, rasti labai aiškų pranašumą pristatyti valstybę, kad ji būtų priimtina ir Lietuvos žmonėms, ir užsieniečiams. Deja, kol kas rezultatai neguodžia – 42 proc. Europos gyventojų apie mūsų šalį apskritai nieko nežino.
Kita vertus, ne mažiau svarbi ir finansinė padėtis. „Daug lėšų tikrai neturime, tad reikia tokio projekto, kad jis būtų ir efektyvus, ir nereikalautų didelių investicijų”, – sakė Bankauskaitė. Tačiau svarbiausia, pasak ekspertės, kad valstybėje būtų politinis noras ir valia pasitelkus profesionalus kurti tą įvaizdį. „Tai ne kalėdinių atvirukų siuntinėjimas, ne vienkartinė akcija, o nuoseklus bei atkaklus darbas”, – teigė ekspertė.
Paklausta, per kiek laiko Lietuva galėtų susikurti savo įvaizdį, ji priminė, kad Estija tai daro, ir gana sėkmingai, jau šešerius metus. Lenkija ir Latvija kryptingą informavimo politiką vykdo trejus metus, o Vidurio Europos šalys – penkerius. „Lietuva bene paskutinė pradėjo apie tai galvoti ir kol kas neturi koordinuotos informavimo politikos”, – pabrėžė Bankauskaitė. Beje, Japonijai išsivaduoti iš provincialios šalies įvaizdžio gniaužtų ir tapti išsivysčiusių technologijų bei pažangos oaze prireikė net 30 metų.
Užsakovai nekomentuoja
Vyriausybės kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento direktorius Kęstutis Jankauskas vakar LŽ sakė, kad projekto kūrėjų pateikta medžiaga dabar skaitoma. Jei pavyks, kitą savaitę ketinama sušaukti darbo grupės, kuruojančios šį projektą, posėdį. „Tačiau galutinio patvirtinimo tikrai dar nebus”, – sakė Jankauskas.
Jo teigimu, darbo grupė sutarė gautų projektų kol kas nekomentuoti. Departamento vadovas abejojo, ar iki metų pabaigos Vyriausybė spės šią strategiją patvirtinti. „Projektą ministrų kabinetui svarstyti tikrai pasistengsime pateikti iki Naujųjų metų”, – patikino Jankauskas.
Seimo URK duomenimis, 2004 metais Lietuvos įvaizdžiui formuoti buvo išleista apie 20 mln. litų. 2005-aisiais, kaip suskaičiavo Vyriausybės kanceliarija, šiam tikslui buvo skirta maždaug 3O mln. litų.
Delsė pasirašyti
„Europos namų” vadovaujamą tarptautinį konsorciumą sudaro Didžiosios Britanijos „Chime Communications” ir Lietuvos tyrimų centras „Vilmorus”.
Sutarties tarp konkurso laimėtojo ir Vyriausybės kanceliarijos pasirašymas užtruko pusę metų. Derybų grupės viena kitą kaltino vilkinimu, kalbėta, kad ši sutartis gali apskritai žlugti.
Projektai konkursui buvo pateikti 2005 metų rugpjūtį, o galutinis sprendimas dėl laimėtojo buvo priimtas tik lapkritį. Laimėtojo ir Vyriausybės kanceliarijos sutartis buvo pasirašyta gegužės pabaigoje.
Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos projekto kaina yra maždaug 800 tūkst. litų.