Senosios Pašilių kapinaitės patektų į karjero teritoriją.Tikrasis Europos žemyno geografinis centras netrukus gali būti „pagerbtas”, jo vietoje iškasant karjerą. Turbūt tik sutapo: 2004-ųjų rugsėjį Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas sekundės tikslumu nustatė tikrąsias Europos centro koordinates Pašilių kaime už Vilniaus, o po mėnesio statybos bendrovė „Mabilta” gavo leidimą tyrinėti Pašilių karjerą.
Dabar tvirtinama, kad šioje vietoje plyti puikūs žvyro klodai. O prieš kelerius metus karjero vietoje pradėta grąžinti iki nacionalizacijos turėta žemė.
Faktinis centras
Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto generalinis direktorius Bertrand’as Levy Lietuvos geografams 2004 metais atsiuntė laišką. Patikslintos Europos geografinio centro koordinatės – 54 laipsniai 50 minučių 45 sekundės šiaurės platumos ir 25 laipsniai 18 minučių 23 sekundės rytų ilgumos.
Ši didelį autoritetą pasaulyje turinti institucija anksčiau lietuviams buvo pranešusi minučių tikslumu apskaičiuotas koordinates. Todėl turistų ir verslininkų traukos centru tapęs „senasis” Europos centras prie Girijos ežero – netikras.
„Jei norime būti sąžiningi, Europos geografinį centrą turėtume perkelti į naują vietą”, – perskaitęs Levy laišką žiniasklaidai tvirtino žinomas geografas profesorius, habilituotas daktaras Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros vedėjas bei V.Adamkaus ir Lietuvos mokslo premijų laureatas Paulius Kavaliauskas.
Laukė žemių
Prancūzijos geografų žinia nesutrikdė Pašilių ir aplinkinių kaimų gyvenimo. Kol Europos centre prie Girijos ežero vyko varžybos, kas daugiau neteisėtų statinių iškels, įrengs golfo laukus ar kitaip pasipelnys, miškų ir pievų supamas Pašilių kaimas priminė ramybės oazę. Čia kūrėsi miesto triukšmo išvarginti naujakuriai, kiti laukė grąžinamos protėvių žemės.
LŽ šaltiniai tvirtino, kad greta Pašilių esančioje valstybės žemėje jau buvo suprojektuoti ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte patvirtinti grąžintini sklypai. Įstatymai skelbia, jog nenaudojamų telkinių žemė be išlygų turi būti sugrąžinama iki nacionalizacijos buvusiems savininkams.
Netikėta žinia
Į redakciją kreipėsi vilnietis architektas, naujo gyvenamųjų namų kvartalo Pašilių kaime autorius Tomas Lapė. Dar keli šimtai Pašilių, Palaukinės, Gegliškės, Paežerių, Raudondvario kaimų gyventojų pasirašė kreipimąsi į valdžios institucijas. Gyventojai susirūpino dėl, jų žodžiais, „forsuojamo Pašilių žvyro karjero”.
Apie ekskavatorius, užplūsiančius gražų gamtos kampelį, netikėtai sužinojo architekto kaimynas. Laiškininkas atnešė registruotą pranešimą apie ruošiamą Poveikio aplinkai vertinimo programą Pašilių žvyro telkinio daliai naudoti. Dokumentą esą galima pamatyti G. Juozapavičiaus asmeninėje įmonėje „Magma”.
Į ją žmogus nuskubėjo ne vienas.
„Į Juozapavičiaus įmonę nuvykome apytikriai dešimties žmonių grupė, – pasakojo Lapė. – Išgirdome, kad ruošiamos 3 poveikio aplinkai programos… Matyt, taip siekta sukelti įspūdį, esą karjeras menkai tepaveiks aplinką. Jei programa būtų viena, visuomenei ar derinančioms valdžios institucijoms kiltų įtarimų: ar tikrai toks jau „nekaltas” per 70 hektarų užimsiantis karjeras. Ruošiamus karjero dokumentus suskaidžius į 3 dalis, tarsi tai būtų 3 mažesni karjerai, pirmasis įspūdis geresnis. Suderinus 3 projektus, kaimų bendruomenė atsidurtų prieš įvykusį faktą”.
Žvyro telkinys atiteks trims įmonėms: Vilniuje žinomai statybų bendrovei UAB „Mabilta”, UAB „Rizgonys” ir bendrovei „Artimiausias talkininkas”.
Auksiniai hektarai
Pasak Lapės, Pašiliuose ir aplink juos žemės aras kainuoja 15 tūkst. litų; hektaras – pusantro milijono, 70 hektarų kainuotų 100 mln. Pašiliečiams atrodo, kad tokį turtą pusvelčiui iš valstybės gausiančioms bendrovėms žvyras nelabai rūpi. „Na, iš pradžių gal kastų, paskui staiga „paaiškėtų”, kad karjeras neperspektyvus, ir būtų galima keisti žemės paskirtį ir statyti namus”, – įtarimais dalijosi architektas. Pašilius ir Vilnių skiria mažiau nei 20 kilometrų.
Kreipimasis
Šimtų Riešės seniūnijos gyventojų pasirašytame kreipimesi teigiama, kad atstumas nuo karjero iškasos iki artimiausių sodybų kai kur sudarys 5 metrus.
Pašilių kaimelis – tai 1,4 ha plote įsikūrusi šiuolaikinė gyvenvietė su infrastruktūra (bendra vandenviete ir vandentiekiu, kanalizacija, dujų ūkiu, elektros energijos tiekimu, šiukšlių išvežimu). Aštuoniose pašiliškių šeimose auga 8 vaikai.
Tačiau pirminiuose poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose ši gyvenvietė nepaminėta, tarsi nė neegzistuotų. Todėl, pasak gyventojų, karjero veiklos poveikį aplinkai neva aptariantys dokumentai „iš esmės tėra fikcija”.
Gyventojai abejojo, ar daugiau nei 21 m gylio karjeras nepakenks Žolesos upeliui, jo ištakai ir upelyje besiveisiančioms lašišinėms žuvims. Jiems atrodė, kad tokio gylio „duobė” gali paveikti požemio vandenis ar net „nusausinti” gyvenvietės vandenvietę. Tačiau pateiktuose dokumentuose žmonės neaptiko duomenų apie karjero poveikį apylinkės hidrografiniam tinklui.
Ant karjero „aukuro” supleškėtų didelę teritorijos dalį užimantys miškai.
Tačiau bene labiausiai pašiliečius išgąsdino žinia, kad karjeras graso ir jų protėvių kapams. „Dokumentuose teigiama, neva karjero teritorijoje nežinoma jokių kultūros paveldo objektų. Tačiau iš tikro Pašilių kaimo senosios kapinės, kurios kaip kultūros vertybė turi būti išsaugotos pagal LR kultūros vertybių apsaugos įstatymo 17 str., atsiduria karjero plote. Tuo būdu nurodytais dokumentais paniekinami mūsų senolių palaikai ir atminimas”, – rašė gyventojai.
Pateikė reikalavimus
Gyventojai įsitikinę, kad „neteisėtai ir nepagrįstai atidarius žvyro karjerą” bus „šiurkščiai pažeistos Konstitucijos 23 str. įtvirtintos buvusių žemės savininkų nuosavybės teisės”. Žmonėms esą paaiškėjo, kodėl „Vilniaus krašte žemės neatgavo apie 50 proc. teisėtų žemės savininkų”.
„Reikalaujame, kad, vadovaudamasi LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 d. nuostata, Vilniaus rajono savivaldybės taryba skubiai priimtų neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamo eksploatuoti Pašilių žvyro karjero galimybių; kad toks karjeras nebūtų įtrauktas į Vilniaus rajono bendrąjį planą; imtis priemonių, kad UAB „Mabilta”, UAB „Rizgonys” ir UAB „Artimiausias talkininkas” nebūtų išnuomota valstybės fondo žemė nurodyto išteklių telkinio žvyro kasybai”, – rašė gyventojai.
Mokslininko nuomonė
Prieš savaitę V.Adamkaus premijos laureatas profesorius Kavaliauskas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą. Politikams priminęs Levy laišką, Kavaliauskas rašė: „Šis kartografinis faktas net 6 km paslinko į Pietus Europos geografinio centro vietą, kuri dabar pačių prancūzų yra fiksuota būtent Pašilių žvyro telkinio teritorijos šiaurrytiniame pakraštyje esančioje palaukinio kaimo erdvėje”. Vietovė taps tarptautiniu turistų traukos centru. Tai – „dar vienas motyvas saugoti kraštovaizdį nuo radikalių pakeitimų ir sudarkymo”.
Kavaliauskas įsitikinęs, kad „kasti šioje teritorijoje žvyrą būtų šiurkšti ir neleistina klaida”. Profesoriaus teigimu, Pašilių žvyro telkinio teritorijoje atsidūrė į gamtos paveldo objekto statusą pretenduojantis unikalus rytinis keimas. Teritorija priklauso „vienai iš gamtinio karkaso grandžių – rajoninės sverbos geosistemų stabilizavimo arealui, iš kurio driekiasi keletas migracinių koridorių (slėnių)”. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą, gamtiniame karkase leidžiama tik kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą tausojanti, ekosistemas atkurianti veikla. Apie karjerų atidarymą gamtiniame karkase, anot profesoriaus rašto, neverta net kalbėti.
Pritrūks statybinių medžiagų
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius buvo kitos nuomonės. Žvyro telkinys yra labai vertingas, dar 2003-aisiais jis buvo priskirtas išžvalgytų nenaudojamų telkinių kategorijai. Pasak direktoriaus, pastaruoju metu ryškėja tendencija, kai greta telkinių ar net jų teritorijoje įsikūrę gyventojai kliudo valstybei naudoti jos išteklius. „Nekalbu apie Pašilių atvejį, tačiau kiekvienas Lietuvos didmiestis susiduria su problema: sunku rasti neprivatizuotą ar neapgyvendintą naudingųjų išteklių plotą, – sakė Mockevičius. – Kadangi išžvalgytos žemės gelmės yra valstybės nuosavybė, pritrūkus statybinių medžiagų, matyt, gali prasidėti atvirkščias procesas ir privatizuota žemė būtų imama visuomenės poreikiams”.
Geologijos tarnyba nepritarė Pašilių telkinio žemės privatizavimui. 2003 metų balandį telkiniu domėjosi Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tuo metu išžvalgyto telkinio plotas siekė 126,2 hektaro. Privatizavus dalį žemių, šis plotas sumažėjo. Tai metais Lietuvos geologijos tarnyba siūlė telkinio užimamą teritoriją naudoti naudingųjų iškasenų (žvyro) gavybai.
Vėliau prasidėjo varžybos. Geologų siūlymą parėmė Vilniaus apskrities viršininkas. „Tačiau mūsų nuomonė sukėlė ir priešingą reakciją – pradėti skubiai rengti žemėtvarkos planai ir ruoštasi žemių grąžinimui”, – prisiminė Mockevičius. Jis prisiminė, kad 2004-aisiais UAB „Rizgonys” buvo išduotas leidimas žvalgyti telkinį, tačiau jame įrašyta sąlyga: prieš žvalgant suderinti su žemės naudotojais. Aplinkiniai žemės savininkai karjerui priešinasi, galbūt bijodami, kad nesumažėtų jų turto vertė. Mockevičiaus pasiteiravome, ar karjerų vietoje, pakeitus žemės naudojimo paskirtį, dažnai dygsta privatūs namai. Paiškėjo, kad panašių pavyzdžių Vilniaus rajone būta.
Pakalbinome vienos iš telkinį ketinančių eksploatuoti bendrovių UAB „Mabilta” direktorių. Ar iš tiesų „Mabiltai” terūpi žvyras? O gal toje vietoje ketinta statyti namus?
„Galiu jums garantuoti, kad jokių namų toje vietoje neketinome statyti. Juk projektuojamas karjeras – kaip galima statyti?” – stebėjosi direktorius. Pasiteiravus, ar „Mabiltai” skirtame per 7 hektarų plote pakanka žvyro išteklių, kad atsipirktų projektavimas, poveikio aplinkai tyrimas, pagaliau rūpesčiai dėl gyventojų pasipriešinimo, direktorius atsakė, jog „viskas skaičiuojama”. Jei nevertėtų kasti, galvotų, ką daryti, bet „gyvenamųjų namų tikrai nestatytų”.
LŽ pasiteiravus, gal statybos bendrovei milijoninis sklypas parūpo paaiškėjus, jog čia tikrasis Europos centras, „Mabiltos” vadovas paneigė. Jis tvirtino, kad apie jokį Europos centrą nežinojo, sklypas nėra vertas milijonų, apie kuriuos kalba oponentai, o dokumentų tvarkymu rūpinosi buvęs, pernai miręs „Mabiltos” direktorius.