Panemunės gyvenamųjų namų kvartale besikuriantys alytiškiai atsidūrė sunkiai išnarpliojamose pinklėse. Esamiems ir būsimiems gyventojams tapo nepasiekiama ir labai brangi elektra, mat daug metų kelių namų buities poreikius tenkinusi elektros linija – per silpna staiga gerokai pagausėjusiam vartotojų būriui. Panemunės kvartalo parengtame detaliajame plane suformuota daugiau kaip 250 naujų sklypų. Naujakuriai stengiasi išspręsti elektrifikavimo problemą, mindami miesto savivaldybės, AB Rytų skirstomųjų tinklų slenksčius. Jie lankėsi pas buvusį ūkio ministrą Kęstutį Daukšį, kreipėsi į Alytuje išrinktą Seimo narį, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Julių Sabatauską. Deja, greit bus dveji metai, kai Panemunės kvartalo elektrifikavimas nejuda iš mirties taško. Beje, panaši padėtis bręsta ir Likiškių II kvartale.
Nėra detaliųjų planų
Naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie veikiančių elektros tinklų tvarka ir sąlygos numatytos buvusio ūkio ministro Petro Čėsnos 2004-ųjų spalio 26 dienos įsakymu patvirtintose Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų taisyklėse.
AB Rytų skirstomųjų tinklų Alytaus regiono Alytaus skyriaus viršininkas Vitas Klimas sakė, kad, jomis vadovaujantis, miesto savivaldybės administracija pirmiausia turi parengti ir patvirtinti Panemunės kvartalo detalųjį planą su jame numatytomis žemės sklypų ribomis, vietomis skirstomiesiems elektros, vandentiekio, šilumos, dujų ir ryšių tinklams, nuotekų rinktuvams, pagrindinių ir pagalbinių gatvių trasoms, pėsčiųjų takams ir kita. Miesto savivaldybės administracija turi organizuoti teritorijos vertikalų išlyginimą, gatvių ir įvažų iki sklypų ribų suformavimą ir skirstomiesiems tinklams pateikti detalųjį planą bei vertikalaus išlyginimo geodezinę nuotrauką.
„Šiemet birželį raštu kreipėmės į Alytaus miesto savivaldybės administraciją ir išdėstėme šią Panemunės kvartalo elektrifikavimo eigą. Atsakymo iki šiol nesulaukėme. Svarbiausia tai, kad savivaldybė skirstomiesiems tinklams nepateikė vertikalaus išlyginimo geodezinių nuotraukų ir patvirtinto detaliojo plano. Jo nesant, negalima numatyti modulinių transformatorinių skaičiaus, jų sumontavimo vietų, aukštos bei žemos įtampos kabelių linijų trasų klojimo gylio, įvadinių apskaitos skydų sumontavimo vietų”, – aiškino V.Klimas.
Pasak viršininko, 2002-aisiais Rytų skirstomiesiems tinklams miesto savivaldybės administracijos pateiktame preliminariame kvartalo plane nėra aiškus sklypų skaičius, jų išdėstymas: „Ir to negali patvirtinti miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius. Pagal turimą projektą sutikrinus sklypus vietoje, matyti, kad statomi namai sklypuose, kurie nėra pažymėti kvartalo projekte, todėl tokiu projektu vadovautis negalime. Miesto savivaldybė juridiniams ir fiziniams asmenims pateikia skirtingus kvartalo planus ir niekas nepasako, kuriuo vadovautis. Elektrifikuoti Panemunės kvartalą galima ir dalimis, tačiau tokia pačia tvarka, kaip išdėstyta ūkio ministro įsakyme ir mūsų rašte miesto savivaldybei.”
Pirmiems vartotojams – nepakeliama našta
Ūkio ministro įsakymu patvirtinta naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų tvarka numato, kad pirmiausia būtina įsteigti asmenų grupę ar bendriją, pageidaujančią savo gyvenamųjų namų elektros įrenginius prijungti prie skirstomųjų tinklų, sudaryti jungtinės veiklos sutartį, išsirinkti įgaliotą atstovą. Be to, naujieji vartotojai su savo įgaliotu atstovu privalo ne tik viską patys suorganizuoti, bet ir iš savo kišenės sumokėti už projekto parengimą. Taip pat sumokėti 40 procentų projekto sąmatinės vertės prijungimo mokestį Rytų skirstomiesiems tinklams. O naujų vartotojų suprojektuoti ir apmokėti elektros tinklai tampa Rytų skirstomųjų tinklų nuosavybe.
Panemunės kvartalo naujakuriai piktinasi ant jų pečių ūkio ministro įsakymu užkrauta nepakeliama ne tik organizacine, bet ir finansine našta, įteisintu nuosavybės nusavinimu. Būsimų naujų elektros vartotojų nuomone, minėtas įsakymas naudingiausias Rytų ir Vakarų skirstomiesiems tinklams, nes juo įteisinta galimybė skirstomiesiems tinklams didinti savo turtą gyventojų sąskaita.
Gyventojai mano, kad ūkio ministro įsakymu reglamentuotos tvarkos naujiems elektros vartotojams neįmanoma įgyvendinti. Ypač didelė diskriminacija pirmų naujų elektros vartotojų, nes jie neatlygintinai užsikrautų viso Panemunės kvartalo elektrifikavimo išlaidas ir jaustų skriaudą. Mat vėliau pradėjusieji statytis Rytų skirstomiesiems tinklams turėtų mokėti tik prijungimo mokestį, o bendrovė tokiu būdu surinks 60 procentų savo lėšų, investuotų į šių naujų tinklų statybą.
„Ūkio ministro įsakymas galioja visoje Lietuvoje. Mums tenka bendrauti su kolegomis iš Vilniaus, kur aktyviai statomi nauji gyvenamųjų namų kvartalai. Tačiau ten nauji elektros vartotojai randa būdų elektrifikuoti. Tai rodo, kad ši tvarka nėra neįgyvendinama”, – mano V.Klimas.
Gyventojai eksministrą kviečia į savo aklavietę
Panemunės kvartalo naujakuriai, pasistatę ar statantys namus Sanatorijos, Kalnėnų, Saulėnų, Žirgų, Giraitės, Pievagalių, Varduvos gatvėse, aiškino, esą šioje kvartalo dalyje yra suformuota apie 80 sklypų, o stato maždaug dvi dešimtys savininkų. Būtent šios kvartalo dalies gyventojams elektros energijos labiausiai ir reikia.
„Mes norėtume buvusį ūkio ministrą Petrą Čėsną pakviesti tapti naujų vartotojų įgaliotu atstovu. Tegul jis pabando pasišnekėti su žmonėmis, surenka pinigus ir pagal savo įsakyme nustatytą tvarką elektrifikuoja Panemunės kvartalą. Tuomet įsitikins, kad pirmiausia būtina naujakurių šviečiamoji ir įtikinamoji veikla, nes ne visi žino, kad reikia patiems viską daryti ir mokėti. Paaiškėjus, kad projekto sąmatinė vertė gali būti net keli šimtai tūkstančių litų, 5-8 procentus jo vertės reikėtų sumokėti už projekto parengimą ir dar plius 40 procentų prijungimo mokestį, dalis žmonių pasakytų neturį lėšų, nes pasiėmę kreditus namo statybai, o kiti pasitrauktų ir lauktų, kol viską padarys ir sumokės pirmieji”, – kalbėjo Panemunės kvartalo naujakuriai.
„Iš dviejų dešimčių besistatančiųjų namus mokėti galėtų vos keletas, bet nelogiška, kad jie statytų elektros pastotę visam kvartalui. O tuščių sklypų savininkų neįmanoma rasti ir nėra jokio juridinio pagrindo juos priversti sumokėti už kvartalo elektrifikavimą, nes apskritai neaišku, ką jie su savo sklypais darys. Niekas nenori tapti naujų elektros vartotojų įgaliotu atstovu, nes jo tyko pavojus būti apkaltintam finansinėmis manipuliacijomis dirbant su svetimais dideliais pinigais. Taip mes atsiduriame aklavietėje”, – aiškino Panemunės kvartalo gyventojai.
Kai kurie susipažinusieji su ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka ir jau gyvenantieji Panemunės kvartale tvirtino sutinkantys mokėti 40 procentų prijungimo mokestį skirstomiesiems tinklams, tačiau siekiantys pakeisti vieną reglamentuotos tvarkos punktą taip, kad Panemunės kvartalo elektrifikavimo organizavimą ir finansavimą vykdytų Rytų skirstomieji tinklai, o nauji vartotojai tuos 40 procentų mokėtų prisijungdami prie pastatytų elektros tinklų. Dar kiti pageidauja, kad miesto savivaldybė iš skolintų lėšų finansuotų šio kvartalo elektrifikavimą ir įteisintų jų surinkimą iš vėliau prisijungsiančių gyventojų.
V.Klimo teigimu, Rytų skirstomieji tinklai negali nei organizuoti, nei finansuoti Panemunės kvartalo elektrifikavimo, nes tai daryti jiems draudžia ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka.
Miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Sigito Stumbro tvirtinimu, miesto valdžiai suprantamas teisėtas Panemunės kvartalo gyventojų noras dėl elektrifikavimo, todėl ji deda pastangas, kiek leidžia kompetencija: „Bet ne miesto savivaldybės funkcija dėl kvartalo elektrifikavimo krediduoti Rytų skirstomuosius tinklus ar gyventojus. Mes neturime teisės sukurti turto šiai privačiai bendrovei.”
Namai statomi laukuose
Kadangi Panemunės kvartalo elektrifikavimo reikalai beveik dveji metai nejuda iš mirties taško, naujakuriai numynė kelius pas miesto valdžią. Dabar jie kategoriškai klausia: „Norėtume išgirsti konkretų miesto savivaldybės atsakymą, kas padaryta ir kada bus elektrifikuotas šis kvartalas? Kada bus apšviesta Sanatorijos gatvė ir nutiestos visos komunikacijos, reikalingos normaliam Panemunės kvartalo funkcionavimui?”
S.Stumbras nesutinka su Rytų skirstomųjų tinklų priekaištais, kad bendrovė neturi patvirtinto Panemunės kvartalo detaliojo plano: „Šio kvartalo detalusis planas parengtas maždaug prieš aštuonerius metus. Pagal jį savininkams grąžinti ir išdalyti žemės sklypai, įrengiamos gatvių sankasos. Detalusis planas jau prieš kelerius metus atiduotas Rytų skirstomiesiems tinklams. Prieš pusmetį pasitarime pas miesto merą Rytų skirstomieji tinklai kaip pagrindinę Panemunės kvartalo elektrifikavimo problemą nurodė tai, kad, pasistatę ar pradėję statyti namus, gyventojai nesugeba sudaryti naujų elektros vartotojų grupių ir negali sumokėti 40 procentų viso arba dalies kvartalo elektrifikavimo išlaidų. O viso arba dalies Panemunės kvartalo naujų elektros vartotojų grupei susidaryti nerealu dėl įvairių keblumų. Gyventojai nepajėgia suburti asmenų grupės, nes ne visi sklypų savininkai stato namus vienu metu. Dažnai sudėtinga surasti netgi sklypo savininką – vyksta sklypų pirkimo, pardavimo, dalijimo, jungimo procesas. Rytų skirstomųjų tinklų atstovai tada prašė miesto savivaldybės administraciją garantuoti tikslų Panemunės kvartalo sklypų skaičių, bet mes negalime to padaryti, nes nežinome, kaip savininkai su sklypais elgsis: patys statys, parduos, padalys ar sujungs. Sklypų judėjimo problema nėra esminė, nes jų skaičius padidėtų ar sumažėtų vos keliais procentais.”
V.Klimo nuomone, miesto savivaldybės administracija nenori pripažinti, kad Panemunės kvartalo detalųjį planą reikia perdaryti pagal ūkio ministro įsakyme ir kituose įstatymuose nustatytą tvarką: „Jei nebus pagal reglamentuotą tvarką parengtų ir patvirtintų viso Panemunės ar dalies kvartalo detaliųjų planų, net ir susidariusios naujų vartotojų grupės be detaliųjų planų negalės parengti elektrifikavimo projekto, o mes pradėti elektrifikavimo darbų.”
S.Stumbras aiškino, esą Sanatorijos gatvėje įrengti apšvietimo neplanuojama, nes antri metais iš eilės miesto savivaldybės taryba lėšas skiria apšviesti toms gatvėms, kuriose Rytų skirstomieji tinklai orines linijas keičia į kabelines. Be to, artimiausiais metais Panemunės kvartale nenumatyta iš miesto savivaldybės biudžeto lėšų įrengti vandens, dujų, kanalizacijos komunikacijų.
„Visi žinojo, kad stato laukuose. Tokiu atveju nereikia savininkams būti naiviems ar apsimesti, kad nepasidomėjo, ar yra, ar bus nutiestos inžinerinės komunikacijos, nes tai lemia sklypo kainą. O kai pasistatė, akys atsivėrė, prireikė miesto savivaldybės biudžeto sąskaita pabranginti turimą nekilnojamąjį turtą. Labai abejoju, jog Panemunės kvartale nors vienas statybos leidimas išduotas ar namo projektas suderintas taip, kad neatitiktų realios padėties”, – kalbėjo direktorius.
Ratas apsisuko – gyventojai į teismą!
Pernai lapkritį Alytaus miesto meras Vytautas Kirkliauskas raštu kreipėsi į Ūkio ministeriją, prašydamas pakeisti ūkio ministro įsakymo punktą dėl 40 procentų naujų vartotojų elektros įrenginių prisijungimo prie tinklų projekto sąmatinės vertės arba išimties tvarka leisti Rytų skirstomiesiems tinklams finansuoti visus šio kvartalo magistralinių tinklų ir pastočių projektavimo bei statybos darbus. Miesto meras motyvavo tuo, kad Panemunės kvartalui elektrifikuoti reikėtų apie 500 tūkstančių litų, todėl pirmieji gyventojai nepajėgūs 40 procentų šios sumos finansuoti elektros tinklų statybas.
Po mėnesio miesto savivaldybė gavo formalų atsakymą iš Ūkio ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto. Jis pabrėžė, esą naujiems elektros vartotojams 40 procentų prijungimo mokestis yra numatytas, kad bent iš dalies padengtų skirstomųjų tinklų išlaidas, nes šios paslaugos sąnaudos nėra įtrauktos į elektros energijos tarifus ir skirstomieji tinklai neturi kitokių galimybių šias išlaidas susigrąžinti.
Šiemet birželį dar išsamesnius raštus ir dėl to paties V.Kirkliauskas parašė Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui. Miesto meras akcentavo, kad energetikos objektų prijungimo prie veikiančių tinklų teisės aktų nuostatos yra ydingos, todėl būtina jas keisti. V.Kirkliauskas prašė Lietuvos aukščiausių institucijų vadovus inicijuoti teisės aktų nuostatų pakeitimą. S.Stumbro tvirtinimu, atsakymo iki šiol nėra.
Ne per seniausiai miesto savivaldybė, nesulaukusi atsakymo iš Lietuvos aukščiausių institucijų vadovų, raštu kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininką J.Sabatauską dėl energetikos objektų prijungimo prie veikiančių tinklų teisinės bazės tobulinimo. Jis atsakė, kad dėl to yra raštu kreipęsis į buvusį ūkio ministrą K.Daukšį, tačiau atsakymo negavęs, todėl pakartotinai parašęs raštą dabartiniam ūkio ministrui Vytui Navickui. Šis Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui atsiuntęs kelių lapų atsakymą, bet jame paguodos Panemunės kvartalo gyventojams nėra. V.Navickas netgi nesutinka su teiginiu, kad naujų vartotojų elektros įrenginių 40 procentų prijungimo mokestis yra investicija į skirstomųjų tinklų turtą. Ūkio ministras pridūrė, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių toks prijungimo mokestis sudaro 50-100 procentų prijungimo sąnaudų.
J.Sabatauskas raštuose buvusiam ir dabartiniam ūkio ministrams atkreipė dėmesį, kad ūkio ministro įsakymu patvirtintos Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų prijungimo prie veikiančių tinklų taisyklių nuostatos, kurios įpareigoja naujus elektros vartotojus prisidėti prie energetikos objektų statybos, tačiau nesuteikia jiems nuosavybės teisės į šiuos objektus, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms bei Konstitucijoje įtvirtintam principui, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
„Aš esu gyventojų pusėje, bet nieko dėl jiems rūpimų teisės aktų pakeitimo neįmanoma padaryti. Panemunės kvartalo gyventojams greičiausias kelias – naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo 40 procentų mokestį ginčyti teisme, motyvuojant prieštaravimu Civilinio kodekso nuostatoms ir Konstitucijoje įtvirtintam principui”, – patarė J.Sabatauskas.
Panemunės kvartalo gyventojų nuomone, užuot juos siuntus į teismą, miesto valdžiai ir J.Sabatauskui būtų pravartu pasidomėti, kaip tais pačiais įstatymais besivadovaujančios Druskininkų ir Varėnos savivaldybės sugebėjo finansuoti ne tik detaliuosius planus, bet ir visų komunikacijų techninius projektus naujiems kvartalams parengti.