Geriausiu 2006-ųjų Kanų festivalio režisieriumi pripažintas meksikietis Alejandro Gonzalezas Inarritu su emocingaja drama „Babelis” gyveno daugiau nei šešerius metus. Pirmoji idėja kilo dar gyvenant Meksikoje, o rimtesnės mintys susidėliojo galvoje jau būnant JAV. Tuomet režisierius pradėjo mąstyti, kaip vieno žmogaus mažas sprendimas kažkurioje šalyje gali sukelti skausmingą traumą už 20 tūkst. kilometrų gyvenančiai visai nepažįstamai šeimai. Kartu su kolega Guillermo Arriaga jis dėliojo scenarijaus variantus dvejus metus. Po to trejus metus teko laukti finansavimo ir suderinti pageidaujamų aktorių grafikus. Daug fizinių ir psichologinių jėgų pareikalavęs filmavimo ir montažo procesas užtruko dar 10 mėnesių.
Ilgai užsitęsęs sudėtingas filmavimas turėjo kardinalios įtakos kai kuriems kūrybinės grupės nariams. Gyvenimas aukštyn kojom apsivertė talentingajam operatoriui Rodrigo Prieto, kurio dėka dramoje „Babelis” yra užfiksuoti tokie įspūdingi ir nepamirštami Marokos dykumos, Japonijos megapolio bei saulėtosios Meksikos vaizdai. Maroko scenų filmavimas lyg tyčia sutapo su operatoriaus tėvų 60-ties metų sutuoktuvių jubiliejų, todėl Rodrigo negalėjo praleisti tokios svarbios progos ir likus 10-čiai dienų iki suplanuotos darbų pabaigos išvyko namo, o režisierius tam visiškai neprieštaravo ir pasitikėjo patyrusiais asistentais. Po dviejų mėnesių kūrybinė grupė jau darbavosi Meksikos mieste Tijuanoje, kai Rodrigo Prieto sulaukė liūdnos ir netikėtos žinios apie staigią mamos mirtį. Nelaimės prislėgtas Rodrigo išvyko į laidotuves, bet sekančią dieną sugrįžo į filmavimo aikštelę lyg į karinę tarnybą, nes jautė miližinišką atsakomybę už filmą. „Tokių situacijų tiesiog neįmanoma pamiršti ir jos daro neišdildomai stiprų poveikį”, – prisipažįsta Alejandro Gonzalezas Inarritu.
Režisierius puikiai prisimena dar vieną nelaimingą incidentą, susijusį su aktore Cate Blanchett. Ji buvo atvykusi į filmuotis į Maroką kartu su savo mažaisiais berniukais. Vieną dieną trejų metų amžiaus sūnus Dashiellas netyčia išpylė virdulyje ką tik užvirusį vandenį ant vienerių metų broliuko Romano rankos. Vietiniai gydytojai mažyliui diagnozavo antrojo laipsnio nudegimą, o Cate Blanchett reikėjo iškęsti sudėtingas akimirkas ir visą naktį budėti Maroko ligoninėje. Netikėta ir neplanuota gyvenimiška situacija buvo itin artima jos personažės dramoje „Babelis” išgyvenimams, todėl Cate Blanchett savotiškai teko suderinti profesionalios aktorės atsakomybę ir rūpestingos mamos „vaidmenį”. Ji pasiprašė kelių dienų atostogų, pirmuoju pasitaikiusiu reisu nuskraidino sužeistą sūnelį namo į Londoną ir vėl grįžo atgal į Maroką užbaigti pradėto darbo.
Alejandro Gonzalezą Inarritu per visą filmavimą trejuose kontinentuose lydėjo šeima – žmona, sūnus ir dukrelė, kurie suteikė jam daug jėgų ir įkvėpė darbui. Todėl nenuostabu, kad „Babelis” yra dedikuojamas būtent režisieriaus vaikams – „šviesiausioms žvaigždutėms tamsiausioje naktyje”. „Aš visuomet prisiminsiu tas nuostabiai gražias akimirkas, kai stebėjau savo vaikus nuoširdžiai žaidžiančius su bendraamžiais iš Maroko. Jie visiškai nesuprato vienas kito, bet skirtingos kalbos netapo barjeru, nes vaikystė juos suvienijo”, – prisimena Alejandro Gonzalezą Inarritu.