Tikėtis naudos iš Transsibiro magistralės kol kas neverta

Transsibiro magistralė, jungianti Aziją su Europa, turi didžiulį potencialą, tačiau, pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo, Rusijos valdžios sprendimai kol kas neleidžia šiai geležinkelio linijai plėtotis.

Lietuva taip pat siekia būti įtraukta į Transsibiro magistralę norėdama, kad į Klaipėdos uostą būtų atvežama daugiau krovinių iš tokių spartaus ekonomikos augimo šalių, kaip Kazachstanas bei Kinija. Transsibiro magistrale daugiausiai gabenami konteineriai. Be kita ko, jau diskutuojama apie šios magistralės įtraukimą į intermodalinių pervežimų sistemą.

A. Drungilas mano, jog ši magistralė turi nemažą perspektyvą, tačiau Lietuvai tikėtis ja atgabenamo žymesnio krovinių srauto bent jau kol kas esą tikrai neverta, nebent ateityje.

Gabenti krovinius Transsibiro geležinkelio magistrale yra kol kas brangiau nei jūromis. Rusija pastaraisiais metais pakėlė šios geležinkelio magistralės tarifus, o tuo tarpu krovinių gabenimo jūra frachtų įkainiai nukrito. Be to, reikalaujama brangiai kainuojančio krovinių konvojavimo (apsaugos) ir t. t.

Be to, gabendami krovinius šiuo geležinkeliu iš Azijos į Baltijos jūros regiono uostus, siuntėjai sutaupytų bemaž savaitę laiko.

Kol kas Transsibiro magistralė nesudaro rimtesnės konkurencijos Kinijos uostams – ja neišgabenta nė 1 proc. konteinerių. Tačiau praėjusiais metais, neskaitant kitų šalia esančių valstybių, vien tik per Kinijos uostus išgabenta daugiau kai 80 milijonų TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių).

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.