Niekas nesitikėjo, kad trijų Klaipėdos uoste nuskendusių laivų nuolaužas teks kelti ilgiau nei dvejus metus.
Tarptautinį konkursą laimėjusi UAB „Garant” darbus pradėjo užpernai rugsėjį ir tikėjosi baigti dar pernai. Nors liko iškelti tik kelis metalo luitus, šie darbai persikels net į 2007-uosius.
Sutartis vis tęsiama
UAB „Garant” Narų departamento direktoriaus Jevgenijaus Kasilovo teigimu, kai 2004 m. kovą buvo sudaryta sutartis dėl nuolaužų iškėlimo darbų atlikimo, nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nei darbus prižiūrintys Vokietijos kompanijos „BLG Consult” atstovai tokio jūros pasipriešinimo nebuvo numatę.
Kai šiemet spalio pradžioje 1500 t keliamosios galios olandų kranas „Matador” nepakėlė laivo „Rudolf Breitcheid” 5 triumo, visi pradėjo suprasti šio proceso sudėtingumą.
Per šį laikotarpį nuolaužų iškėlimo sutartis pratęsta jau tris sykius. Narų departamento vadovas džiaugiasi tuo, kad Uosto direkcija supranta, jog „Garanto” specialistai eina teisinga kryptimi ir kad jiems pavyks sudėtingus darbus padaryti iki galo.
Apskabė viršūnėles
Dar prieš pradedant dirbti „Garantui”, buvo bandančių iškelti nuolaužas. Tačiau jie nuskabė, vaizdžiai tariant, tik viršūnėles. Vieni nupjaustė tai, kas kyšojo virš vandens, kiti – kas po vandeniu, bet virš smėlio. Bandančių iškrapštyti nuolaužas iš smėlio taip ir neatsirado.
Didžiausias povandenininkų priešas – smėlis. Kad ir kokios prastos būtų oro sąlygos, jos vis tiek kada nors pagerėja. Dėl smėlio po audrų grįžę narai yra priversti pradėti savo darbą iš naujo. Spalio pradžioje ištraukus 6 m į smėlį įsmigusį laivo nuolaužos gabalą liko maždaug 5 m gylio duobė. Po paros grįžę į tą vietą narai jos neberado – buvo užnešta smėliu. Jis labai stipriai laiko nuolaužas ir lengvai jų neatiduoda.
Kranų paieškos
Pernai į pagalbą buvo pasitelktas danų plaukiojantysis kranas „Samson”, kurio keliamoji galia – 800 t. Buvo tikėtasi, kad atplauks kranas iš Kaliningrado, kurio keliamoji galia – 500 t, tačiau už jo nuomą būtų reikėję mokėti kur kas mažiau. Tačiau kadangi kaliningradiečių kranas priklauso pagalbiniam karo laivynui ir plaukioja su Rusijos karinio laivyno vėliava, atsirado problemų dėl jo įplaukimo į Klaipėdos uostą. Kita vertus, jis ir nebūtų pagelbėjęs, nes net 1500 t keliamosios galios kranas ne viską tegalėjo padaryti.
Jeigu būtų atplaukęs kranas iš Kaliningrado, būtų tekę po vandeniu nuolaužas supjaustyti į mažesnius gabalus. Tam būtų reikėję žymiai daugiau laiko, be to, tokie darbai labai brangūs. Vienas povandeninio pjaustymo elektrodas kainuoja apie 1,5 euro, o jų sunaudojama tonomis, nes su vienu elektrodu storame metalo gabale galima padaryti tik 60-80 cm ilgio pjūvį.
Kad nereikėtų daug darbų atlikti po vandeniu, nuspręsta samdyti galingą kraną. Ieškota tokio, kuris turėtų gana didelę keliamosios galios atsargą, nes nuskendusių laivų dalys yra apie 3-4 m įsmigusios į smėlį ir, vaizdžiai tariant, tiesiog prisiurbtos prie dugno. Norint jas iškelti, reikia turėti daugiau keliamosios galios nei sveria pats gabalas. Tad šiemet spalio pradžioje buvo išsinuomotas Nyderlandų kompanijos „Boon & Mees” plaukiojantysis kranas „Matador – 3”, kurio keliamoji galia – 1500 tonų.
Triumą nuvilko ant seklumos
Narai po vandeniu laivą „Rudolf Breitcheid”, 1988 m. nuskendusį prieš šiaurinio molo iš jūros pusės, perpjovė dviejose vietose ir padalino į tris dalis. Buvo atskirtas mašinų skyrius, 4-asis ir 5-asis triumai. Pernai atliekant šiuos darbus jiems talkino savaeigė danų barža „Nicolaj Saj”, ekskavatoriaus spec. peiliu ir žirklėmis trupinusi nuolaužas. 5 triumą bandyta iškelti šiemet spalį, bet operacija iki galo nebuvo atlikta, o du didžiuliai, kartu su smėliu sveriantys apie 800-1000 tonų, „Rudolf Breitcheid” gabalai tebeguli dar nejudinti, nes „Matador” išplaukė vykdyti kitų užsakymų.
Kranas „Matador”, kurio du kabliai gali laikyti po 450 t, ir du – po 300 t, bandė kelti arčiau molo buvusį „Rudolf Breitcheid” 5 triumą, sverianti apie 900 t. Iš pradžių triumas buvo keliamas tiesiai, o paskui jo viduje esantis smėlis ir vanduo subėgo į vieną pusę, joje susikoncentravo didelis svoris, ir viskas, nieko nebebuvo galima padaryti. Dviem krano kabliams teko 700 t apkrova, o kitiems dviem – 200 t. Jeigu ne tas smėlis viduje, triumas būtų buvęs iškeltas ir padėtas ant krantinės.
Nepavykus to padaryti, apie 6,5 m po vandeniu likus triumo daliai, jis buvo nuvilktas ir paliktas gulėti maždaug už 50 m nuo senojo šiaurinio molo Melnragės link, apie 150 m atstumu nuo kranto esančioje seklumoje, kur gylis yra tik 4 m.
„Pribaigs” patys
J. Kasilovo teigimu, triumas dabar yra tokioje vietoje, kurioje bus galima dirbti net esant blogoms oro sąlygoms. Dabar jį nuo pietvakarių, vakarų ir iš dalies nuo šiaurės vakarų vėjo dengia molas. Be to, didžioji jo dalis dabar yra virš vandens. Tad bus patogu ją pjaustyti, darbai bus atliekami kur kas greičiau ir pigiau nei tuo atveju, jei tai tektų daryti po vandeniu.
Beje, po praėjusių štormų ant seklumos gulintis 5 triumas vėl buvo šiek tiek įkastas į smėlį. Narai mano, kad šioje vietoje yra daug akmenų, tad jis labai giliai nesulįs. Jam galingo krano nebereikės, pakaks ir „Garanto” penkiatonininko. Kai tik leis oro sąlygos, jis bus pjaustomas, keliami po 5-7 tonas sveriantys gabalai ir vakarais išplukdomi.
Toms triumo nuolaužoms, kurios liks ant dugno po vandeniu, manoma, užteks ir šimtatoninio krano, kuris yra Klaipėdoje.
Dalį nuolaužų paliks
Pasak J. Kasilovo, tanklaivis „Globe Assimi”, 1982 m. prie šiaurinio molo iš uosto pusės užplaukęs ant akmenų, pats lūžo trijose vietose ir buvo padalintas į keturias dalis. Tad po vandeniu nebereikėjo jo daug pjaustyti.
Didžiausia blogybė ta, kad tanklaivis buvo pasviręs kairiuoju bortu 70 laipsnių kampu ir iki 6 m įsmigęs į smėlį. Narams reikėjo jį atkasti kovojant su štormais, dėl kurių visas jų triūsas nueidavo perniek.
Vieną „Globe Assimi” laivagalio dalį, sveriančią apie 180 t, dar pernai pakėlė danų kranas „Samson”. Šiemet buvo iškeltos dar dvi tanklaivio nuolaužos – nedidelė laivagalio dalis, sverianti apie 80 t, ir apie 850 t laivo mašinų skyrius, kurį pakėlė kranas „Matador”. Likusiems tanklaivio kairiojo borto likučiams ištraukti, ko gero, galingo krano nebereikės, užteks ir šimtatonininko.
Dar yra likę šiek tiek „Globe Assimi” tankų liekanų, kurios yra prie pat šiaurinio molo, tačiau jų liesti negalima. Jeigu būtų iškeltas tanko gabalas, smėlyje atsirastų duobė ir molo akmenys gali pradėti slinkti į ją, molas imtų griūti. Taigi 15-20 m iki molo akmenų ruože „Globe Assimi” nuolaužos bus paliktos. J. Kasilovo teigimu, jos laivybai nė kiek netrukdys.
Lauks krano
Pasak J. Kasilovo, kada pagaliau bus baigti nuolaužų iškėlimo darbai, priklausys ir nuo to, kada „Matador” turės laisvo laiko savo darbų grafike, kuris užpildytas jau iki kitų metų balandžio pabaigos. Baigiamiesiems darbams atlikti Klaipėdoje kranui reikia mažiausiai dviejų savaičių. Iki Klaipėdos iš Nyderlandų jis plaukia 4 dienas, tiek pat jam reikia grįžti. Lietuvos uostamiestyje dirbti kranui reikėtų 5 dienų. Deja, niekur arčiau Klaipėdos tokio galingo krano nėra.
Dar labai svarbus momentas – tinkamas oras. Kranas „Matador” Klaipėdoje išbuvo 10 dienų, iš jų dirbti galėjo tik keturias. Nors 6 dienas stovėjo laukdamas gero oro, už jo nuomą vis tiek reikėjo mokėti. Geriausias laikas tokiems darbams atlikti Klaipėdoje yra balandis ir gegužis, kai nebūna stiprių vėjų. Kartais pasitaiko neblogas vasaris.
Taigi po vandeniu likusiems laivo „Rudolf Breitcheid” mašinų skyriui ir 4 triumui teks palaukti arba „Matadoro”, arba panašaus kitos kompanijos krano.
Liko betono gabalas
Šiemet pavasarį baigtos kelti 1954 m. prie pietinio molo nuskendusio vokiečių garlaivio ” Hubert Shrioder” nuolaužos. Klaipėdos uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus nurodymu jau nuimtas ir plūduras, žymėjęs po vandeniu esančią kliūtį. Beliko iškelti „Garanto” darbo zonoje gulintį, bet su garlaiviu nesusijusį, maždaug 1,5 t sveriantį betono gabalą.