Panevėžio apskrities administracijos specialistai rengia tikslinę programą, skirtą karstinių procesų padarinių likvidavimui finansuoti. Apskrities Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Mindaugas Steponavičius teigė, kad jau 2007 metais iš Vyriausybės rezervo fondo tikisi gauti apie 2 milijonus litų karstiniuose rajonuose gyvenančių žmonių patirtiems nuostoliams kompensuoti.
2005 metų gegužės mėnesį šalies Seimo Aplinkos apsaugos komitetas Biržų rajono savivaldybėje vykusiame išvažiuojamajame posėdyje svarstė Šiaurės Lietuvos karstinio regiono problemas. Tada buvo konstatuota, kad šiame regione vykstantys geologiniai procesai kelia nuolatinį rūpestį gyventojams. Siūlyta sukurti tikslinę programą, skirtą karstinių procesų padarinių likvidavimui finansuoti. Programoje numatytas ir gyventojų perkėlimas iš ypač pavojingų zonų bei lėšos geologiniams tyrimams finansuoti.
Karstinio proceso Šiaurės Lietuvos karstiniame regione neigiamų padarinių mažinimo ir nuostolių kompensavimo 2007-2011 metų tikslinė programa jau baigiama rengti. Ją ketinama lapkričio pabaigoje pristatyti šalies Vyriausybei. 2007 metais apskritis gaus du milijonus litų karstiniams padariniams šalinti ir nuostoliams kompensuoti. Tikimasi, kad pagal sudarytą programos sąmatą Vyriausybė lėšų skirs iki 2011 metų.
Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Mindaugas Steponavičius pasakojo, kad didžiausius nuostolius patiria gyvenantieji Šiaurės Lietuvos karstinio rajono regione. „Tai Biržų, Pasvalio ir dalis Panevėžio rajono gyventojų. Itin didelių nuostolių patiria Biržų ir Pasvalio rajono gyventojai, nes smegduobės atsiveria po gyvenamaisiais namais. Karstiniai procesai ypač suaktyvėjo Biržų ir Pasvalio karsto ruože. Čia požeminio gipso klodo tirpimas padidėjo apie 60 procentų”, – aiškino jis.
Pasak M.Steponavičiaus, karstinės įgriuvos vargina ir Panevėžio rajono gyventojus. „Smegduobės atsiveria ir šiame rajone, – aiškino jis. – Jų yra Vadaktų apylinkėse ir netoli Švaininkų. Tai seniau susiformavę karstiniai reiškiniai. Gerai, kad jie atsivėrė ne po gyvenamaisiais namais”.
Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas M.Steponavičius pasakojo, kad karstinio proceso Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone padarinių šalinimo ir nuostolių kompensavimo 2007-2011 metais programos projektas apima priemonių kompleksą. „Vyriausybės patvirtinta programa padės mažinti karstinio proceso metu daromus ekonominius nuostolius. Pagerės ekologinė regiono būklė. Be to, bus užtikrinta valstybės parama gyventojų patirtiems nuostoliams finansuoti. Beje, programoje numatyta, kad bus atliekami kompleksiniai geologiniai tyrimai, kurie padės gyventojams išvengti galimų nuostolių, nes tuomet gyvenamieji namai nebus statomi aktyviose karstinėse zonose”.
Pasiteiravus, ar 6 metrų pločio ir 4-5 metrų gylio smegduobė, atsivėrusi Bučių kaime netoli Pašuojo gyvenvietės, neįrodo, kad Panevėžio rajone intensyvėja karstiniai procesai, jis atsakė: „Tai – ne karstinio proceso reiškinys, o paprasčiausia nuošliauža. Duobė užversta, ir teigti, kad Panevėžio rajonas patenka į pavojingą karstinių reiškinių zoną, negalima”.