Paskolos klampina vis giliau

Atslūgus paskolų būstui bangai, bankininkai jau prognozuoja vartojamųjų paskolų bumą.

Bankams įsiskolinę žmonės nebesijaučia tarsi su akmeniu po kaklu. Vis drąsiau imamos milžiniškos sumos būsto remontui, baldams, buitinei technikai, automobiliui, vaikų mokslui ir net kelionėms.

Perskaičiavo palūkanas

Neatidūs žmonės, pasirašydami vartojamųjų paskolų sutartį, gali pasijusti apgauti.

Klaipėdietė Rima, iš banko paėmusi vartojamąją paskolą, buvo nemaloniai nustebinta. Dieną, kai turėjo nuskaityti įmoką, moters sąskaitoje buvo šiek tiek didesnė pinigų suma. Ji visa buvo nuskaičiuota nuo sąskaitos. Bankas perskaičiavo ir palūkanas. Jos ūgtelėjo.

Šių dalykų nežinojusi Rima mano, kad žmonės turėtų būti atidesni, o bankų darbuotojai, siūlydami pasirašyti sutartį, akcentuoti šiuos niuansus.

„Hansabanko” komunikacijos vadovė Žydronė Lukšytė teigė, kad vartojamosios paskolos įmoka nėra nuskaitoma didesnė nei numatyta sutartyje.

Našta šeimai

Žmogus vartojamosios paskolos sutarties su banku derinti negali. Jis gali pasirinkti tik paskolos dydį ir laiką, per kurį yra pasiryžęs ją grąžinti.

Vartojamoji paskola našta gali tapti ir žmogui tuokiantis. Po santuokos sudarymo skolingi tampa abu sutuoktiniai. Jei paskolą ima šeima, po skyrybų ją „paveldi” sutuoktinis, kurio atlyginimas leistų grąžinti paskolą.

Vyras ar žmona be vienas kito žinios paskolos paimti negali.

Jei klientas, pasiėmęs vartojamąją paskolą, nori keisti gyvenamąją vietą, apie tai jis turi informuoti banką. Bankas taip pat turėtų žinoti ir jei žmogus keliasi gyventi į užsienį.

Paskolą galima grąžinti ir anksčiau nei sutartyje numatomas terminas. Tada palūkanas jam reiktų mokėti tik už laikotarpį iki paskolos padengimo.

Paskolą paėmusiam klientui mirus, jo skolą paveldi kiti šeimos nariai.

Apdraudus paskolą, mirusiojo pareigą grąžinti pinigus perima draudimo bendrovė.

Susigrąžina teisme

Žmogui praradus darbą ir neišgalint grąžinti paskolos, bankai tikina pasiruošę atidėti paskolos grąžinimo terminą. Per tą laikotarpį gyventojui tektų mokėti tik palūkanas.

Tačiau jei žmogus piktybiškai vengia grąžinti paskolą, bankas nutraukia sutartį ir kreipiasi į teismą dėl visos skolos išieškojimo.

„Hansabanko” Vartojimo ir finansavimo departamento direktorė Loreta Lapinskaitė teigė, kad skolų išieškojimo būdai nėra drastiški.

„Jei žmogus negrąžino tūkstančio litų, iš jo buto tikrai niekas neatims”,- tikino ji.

„Parex banko” Paskolų individualiems klientams departamento direktorė Asta Jareckienė antrino, kad jei žmogus slapstosi, nereaguoja į banko skambučius ar laiškus, dalina pažadus, kurių negali įvykdyti, bankas kreipiasi į teismą dėl skolos išieškojimo.

„Klientas, neatsakingai įvertinęs savo galimybes grąžinti prisiimtus įsipareigojimus, gali būti priverstas stipriai apriboti savo kitus vartojimo poreikius ir išlaidas”, – teigė ji.

Paskola – pigiau

Populiariausia vartojimo paskola yra 10 – 13 tūkst. litų. Ją klientai pasižada grąžinti per trejus ketverius metus. Ilgiausias paskolos terminas – penkeri metai.

Paskolos išduodamos nuo tūkstančio iki 100 tūkst. litų. Norintiems pasiskolinti didesnę pinigų sumą nei 40 tūkst. litų, tenka įkeisti nekilnojamąjį turtą.

Vartojamųjų paskolų, suteikiamų be įkeitimo, palūkanos yra aukštesnės nei tų paskolų, kurių grąžinimui įkeičiamas nekilnojamasis turtas.

Bankai vartojamąsias paskolas siūlo su metinėmis palūkanomis, svyruojančiomis nuo 5,5 iki 9 proc.

Bendrovės „Baltijos autocentras” Automobilių pardavimo skyriaus vadovas Mindaugas Daknys teigė, kad jau atsiranda klientų, kurie už mašiną moka atsiskaitydami tokios paskolos pinigais.

Imant automobilį išsimokėtinai tektų mokėti apie 5 proc. palūkanų.

Tačiau pirkinį tektų apdrausti „Kasko” draudimu, nes to reikalauja lizingo kompanijos.

Draudimui reikėtų skirti dar apie 6 proc. automobilio kainos. Tokias įmokas tektų mokėti visą lizingo laikotarpį, kuris dažniausiai trunka penkerius metus.

Draudikai taip pat reikalauja, kad automobilyje pirkėjas įrengtų signalizaciją. Tai papildomai kainuoja apie 2 – 2 300 litų.

Lizingas gudrauja

Perkant prekę išsimokėtinai, palūkanos dažniausiai pridedamos prie įmokos, atskirai jų neparodant. Tačiau jos sudaro ne mažiau nei 12-16 proc.

Pirkimo išsimokėtinai sutartyse numatoma, kad prekės savininku tampama tik visiškai už ją atsiskaičius.

Anot SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorės Deimantės Bareikienės, palūkanos už vartojimo paskolas yra mažesnės.

Todėl prognozuojama, kad smulkusis lizingas liks populiarus tik įsigyjant prekes, kurių vertė siekia apie 3 tūkst. litų. Brangesnėms prekėms pirkti žmonės vis labiau naudos vartojimo paskolas.

Populiarėja metų gale

„DnB Nord” banko Klaipėdos verslo centro vadovė Regina Šideikienė pastebėjo, kad metų pabaigoje žmonės vartojimo paskolas ima sumokėti metinius draudimo mokesčius ar metinį mokestį už buto apsaugą.

„Mokant už metus į priekį, kai kurios kompanijos dažnai taiko nemažas nuolaidas ir taip leidžia sutaupyti. Artėjant metų pabaigai, žmonės suskumba pirkti kompiuterius ar moka į pensijų fondus, kad spėtų pasinaudoti valstybės teikiamomis mokesčių lengvatomis ir susigrąžintų dalį mokesčių. Kai kurie klientai ima vartojimo paskolas ir obligacijoms pirkti”,- vardijo ji.

„DnB Nord” banke suteiktą kreditą klientas gali grąžinti anuitetų arba linijiniu metodu.

Jei norima kiekvieną mėnesį kreditui ir palūkanoms skirti vienodą pinigų sumą, geriausiai tiks anuitetų metodas.

Jei norima kas mėnesį mokėti vis mažiau palūkanų, reikėtų rinktis linijinį metodą. Tada kreditas grąžinamas lygiomis dalimis, bet, laikui bėgant, mažėja įmokos už palūkanas.

Švelnina sąlygas

Lietuvos banko paskelbtoje pusmetinėje bankų apklausos dėl skolinimosi sąlygų apžvalgoje teigiama, kad bankai švelnina vartojimo paskolų sąlygas.

O paskolų būstui įsigyti sąlygos – griežtinamos.

Anot Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininko Mindaugo Leikos, bankai vartojimo paskolų sąlygas švelnina atsižvelgdami į būsto paskolų rinkos sulėtėjimą. Jį lemia būsto rinkos sąstingis.

Prognozuojama, kad bankai paskolų portfelį augins teikdami vartojimo paskolas. Todėl konkurencija tarp bankų išaugs būtent vartojamųjų paskolų srityje.

Tačiau, kad ir kokios palankios vartojimo paskolų suteikimo sąlygos bebūtų, jų palūkanų normos vis tiek išliks aukštesnės nei būsto paskolų.

Anot M.Leikos, vartojimo paskolos yra dažniau negrąžinamos. Todėl bankai dėl patiriamų nuostolių ir rizikos už jas ima didesnes palūkanas.